Vėliavų kėlimo tvarka

  

                                                                
 

Valstybės vėliava – oficialus Lietuvos valstybės simbolis. Valstybinės vėliavos naudojimą reglamentuoja įstatymas.Visi piliečiai privalo gerbti vėliavas. Jos turi atitikti įstatymo nustatytus reikalavimus, būti tvarkingos ir nenublukusios. Vėliavos gali būti keliamos prie pastatų (ant stiebų, įrengtų priešais pastato fasadą), virš ar ant pastatų.

Valstybės vėliava iškeliama nuo 7 val. iki 22 val. prie, virš ir ant šių pastatų: Valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu kokia jų nuosavybės forma, 18 kartų per metus, taip pat valstybės paskelbtomis gedulo dienomis.


Primename valstybės vėliavos iškėlimo tvarką

Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat prie gyvenamųjų namų valstybinių švenčių dienomis:

vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;

kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;

liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.

Lietuvos valstybės vėliava prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų iškeliama šiomis atmintinomis ir kitomis dienomis:

sausio 1-ąją – Lietuvos vėliavos dieną;

sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną;

vasario 24-ąją – Estijos nepriklausomybės dieną;

kovo 29-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną;

gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną;

gegužės 9-ąją – Europos dieną;

birželio  14-ąją  –  Gedulo  ir  vilties  dieną  (su  gedulo ženklu);

birželio  15-ąją  –  Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu);

liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną;

rugpjūčio  23-iąją  –  Europos  dieną  stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną;

rugpjūčio 31-ąją – Laisvės dieną;

rugsėjo  23-iąją  – Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu);

spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną;

lapkričio 18-ąją – Latvijos nepriklausomybės dieną;

lapkričio 23-iąją – Lietuvos karių dieną.

Vėliavos turi atitikti įstatymo nustatytus reikalavimus, būti tvarkingos ir nenublukusios. Vėliavos gali būti keliamos prie pastatų, virš ar ant pastatų. Nustatytomis dienomis ar viešųjų renginių proga Lietuvos valstybės vėliava turi būti iškeliama 7 valandą ir nuleidžiama 22 valandą.

Pagrindiniai reikalavimai

  Iškeliant ar pastatant vėliavą, jos spalvų juostos išsidėsto taip: viršuje – geltona, viduryje – žalia, apačioje – raudona.

 

Iškeliant vėliavą vertikaliai, heraldinėje dešinėje pusėje yra geltona juosta, viduryje žalia, kairėje raudona. 

Atstumas tarp vėliavų, iškeltų prie pastato, stiebų turi būti ne mažesnis nei 1/5 stiebo aukščio (h). Vėliavų plotis turi būti ne mažesnis nei 1/6 ir ne didesnis nei 1/4 stiebo aukščio (h).

Ant pastato fasado iškeltos vėliavos plotis turi būti ne mažesnis nei 1/3 ir ne didesnis nei 1/2 koto ilgio (h). 

 

Biržų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius valstybinių švenčių dienomis tikrins, kaip laikomasi vėliavų iškėlimo tvarkos. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnyje (Vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimas) numatyta atsakomybė už vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimą.

 

Lietuvos valstybės vėliavos, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo dešimt iki dvylikos eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dešimt iki šešiolikos eurų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo dvylikos iki šešiolikos eurų ir valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiolikos iki trisdešimt eurų.

 

Daugiau informacijos:  https://www.urm.lt/default/lt/protokolo-informacija/Lietuvos-Respublikos-valstybes-veliavos-protokolas)


      

 

 

 

 

  BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

 

  SPRENDIMAS

DĖL  BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS SIMBOLIŲ TVIRTINIMO IR NAUDOJIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 
                 2015 m. vasario     d.  Nr. T–
                                                                                                        Biržai

 

  

  Vadovaudamasi   Lietuvos   Respublikos    vietos    savivaldos  įstatymo  (Žin., 1994, Nr.55-1049; 2008, Nr.113-4290)   16 straipsnio 2 dalies 45 punktu,  18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos  valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo (Žin., 1991, Nr. 20-517; 2004, Nr. 115-4274), Lietuvos Respublikos valstybės herbo,  kitų  herbų ir  herbinių  ženklų  įstatymo  (Žin.,  1990, Nr.  17-439; 2008,  Nr. 45-1679),  Biržų  rajono   savivaldybės   taryba  n u s p r e n d ž i a:

  1. Patvirtinti    Biržų rajono savivaldybės simbolių tvirtinimo ir naudojimo tvarkos   aprašą (pridedama).

  2. Pripažinti netekusiais galios:

          2.1.  Biržų rajono tarybos 1997 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 90 „Dėl Biržų miesto vėliavos iškėlimo tvarkos“;

          2.2. Biržų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. T-100 „Dėl Savivaldybės herbo naudojimo“.

  

       

    Savivaldybės merė                                                                                                                                                     Irutė Varzienė



BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS SIMBOLIŲ TVIRTINIMO IR NAUDOJIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Biržų rajono savivaldybės simbolių tvirtinimo ir naudojimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos (Žin. 1994, Nr. 55-1049, 2008, Nr. 113-4290), Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų (Žin. 1991, Nr. 20-517, 2004, Nr. 115-4274), Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų (Žin. 1990, Nr. 17-4391, 2008, Nr. 45-1679), įstatymais. 

2. Savivaldybės simboliai: herbas, herbinė vėliava, herbiniai antspaudai, herbiniai ženklai – mero ženklelis, mero pavaduotojo ženklelis, tarybos nario ženklelis.

 

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

3. Šiame Apraše vartojamos sąvokos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatyme. Pagrindinės Apraše vartojamos sąvokos:

3.1. herbas – teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas valstybės, apskrities, savivaldybės, miesto, miestelio ar kaimo skiriamasis ženklas, skirtas simbolizuoti ir išskirti subjektą, kuriam jis sukurtas;

3.2. herbinė vėliava – teisės aktų nustatyta tvarka sukurta ir patvirtinta vėliava, kurios pagrindą sudaro herbas arba herbo figūra ir jų spalvos;

3.3. herbinis antspaudas – Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas ženklas su Lietuvos valstybės, apskrities, savivaldybės, miesto, miestelio ar kaimo herbu, skirtas šių subjektų dokumentų tikrumui ir juos išdavusiam subjektui patvirtinti;

3.4. herbinis ženklas – teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas mero, mero pavaduotojo ar tarybos nario skiriamasis ženklas, skirtas šių asmenų pareigoms ar statusui

pažymėti;

3.5. herbo etalonas – (toliau – etalonas) teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas nekintamas herbo pavyzdys, kurio pagrindu gaminamos herbų kopijos, kuriami kitų heraldikos objektų projektai.

 

III. SIMBOLIŲ TVIRTINIMAS

 

4. Savivaldybės herbų etalonus Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Prezidentas.

5. Savivaldybės patvirtintų herbų pagrindu jų herbinių vėliavų, herbinių antspaudų, taip pat Savivaldybės mero, mero pavaduotojo  ir tarybos nario ženklų projektus, suderinusi su Savivaldybės taryba, tvirtina Lietuvos heraldikos komisija.

6. Patikslinti arba pakeisti patvirtinto herbo etalono figūrą ar spalvas galima tik turint Lietuvos heraldikos komisijos ir etaloną patvirtinusios institucijos pritarimą dėl tokio keitimo tikslingumo (nauja ikonografinė medžiaga, herbo keitimo pagrįstumą patvirtinantys istorijos šaltiniai).

7. Patikslintas arba pakeistas etalonas ir jo pagrindu parengti projektai tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Savivaldybės mero ženklelio, mero pavaduotojo ženklelio ir tarybos nario ženklelio etalonai tvirtinami savivaldybės tarybos sprendimu.

 

IV. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS HERBO NAUDOJIMAS

 

9. Biržų rajono savivaldybės herbas naudojamas savivaldybės institucijų, įstaigų ir savivaldybės administracijos padalinių, kurie neturi įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų herbų:

9.1. savivaldybės vėliavoje;

9.2. herbiniuose antspauduose;

9.3. dokumentų formose;

9.4. iškabose;

9.5. mero, tarybos narių ženkluose ir kituose heraldikos objektuose.

10. Biržų rajono savivaldybės herbą gali naudoti savivaldybės institucijos, įstaigos, savivaldybės administracijos padaliniai ir valstybės tarnautojai bei darbuotojai:

10.1. reprezentaciniuose leidiniuose ir spaudiniuose, reklaminėje bei informacinėje atributikoje;

10.2. dekoratyviniuose ir meniniuose kūriniuose;

10.3. savivaldybės reprezentaciniuose renginiuose ir šventėse;

10.4.  savivaldybės administracinėse patalpose;

10.5. savivaldybės tarybos posėdžių vietose;

10.6. tarnybinių automobilių ženklinimui.

11. Savivaldybės institucijos, įstaigos pavadinimas herbiniame antspaude, dokumentų formose ir iškaboje turi sutapti.

12.Biržų rajono savivaldybės herbas yra Biržų rajono savivaldybės nematerialusis turtas. Asmenys, neišvardyti šio Aprašo 10 punkte, herbą gali naudoti tik gavę Biržų rajono savivaldybės tarybos leidimą, išskyrus atvejus, kai herbas ar jo atvaizdas naudojami leidybos, mokslo ir visuomenės informavimo srityse.

13. Pageidaujantys naudoti herbą privalo pateikti prašymą (priedas) Biržų rajono savivaldybės tarybai, kuri išnagrinėjusi gautą prašymą, priima atitinkamą sprendimą.

14. Prašyme turi būti nurodyta:

14.1. jeigu pareiškėjas fizinis asmuo –vardas,pavardė, asmens kodas arba gimimo data, adresas; jeigu juridinis asmuo – pilnas pavadinimas, įmonės kodas, buveinės adresas;

14.2. pareiškėjo veiklos pobūdis;

14.3. herbo naudojimo aprašymas;

14.4. herbo naudojimo tikslai ir motyvai, atitinkantys bent vieną iš šių motyvų:

14.5. reprezentuoti Biržų rajono savivaldybę;

14.6. atstovauti Biržų rajono savivaldybei kitose savivaldybėse, valstybėse ar tarptautinėse organizacijose, kurių veiklą Lietuvos Respublika yra pripažinusi savo teisės aktuose.

15. Kartu su prašymu pareiškėjai privalo pateikti:

15.1. registravimo pažymėjimo kopiją arba jį atitinkantį dokumentą, įrodantį įmonės, įstaigos, organizacijos teisinį registravimą;

15.2. fizinio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

15.3. objekto, kuriame bus naudojamas herbas, eskizą.

16. Savivaldybės taryba turi teisę paprašyti pareiškėjų papildomų dokumentų, reikalingų herbo naudojimo tikslingumui išsiaiškinti.

17. Seniūnijos, turinčios nustatyta tvarka patvirtintą savo administracinio centro gyvenamosios vietovės herbą, jį naudoja vėliavoje, antspaude, iškaboje, dokumentų formose ir kt. heraldikos objektuose.

 

V. BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS HERBINĖS VĖLIAVOS

 NAUDOJIMAS

 

18. Biržų rajono savivaldybės herbinę vėliavą naudoja savivaldybės institucijos, įstaigos,

savivaldybių administracijos padaliniai.

19. Herbinė vėliava gali būti naudojama:

19.1. šventinėse eitynėse, pagrindinėse miesto aikštėse ir kitose miesto reprezentacinėse vietose įvairių švenčių ir oficialių ceremonijų progomis;

19.2. savivaldybės  mero, mero pavaduotojo darbo kabinete, kitose patalpose, skirtose oficialioms ceremonijoms ar renginiams;

19.3. herbinės vėliavos atvaizdas gali būti naudojamas reprezentacinėje atributikoje, leidiniuose, spaudiniuose, dekoratyviniuose, meno kūriniuose ir kituose objektuose.

20. Savivaldybės vėliava iškeliama:

20.1. prie savivaldybės pastato – nuolat;

20.2. prie pastato, kuriame vyksta savivaldybės tarybos posėdis – posėdžio dieną;

20.3. sporto salėse ir stadionuose per Lietuvos Respublikos čempionatus ir pirmenybes, tarptautines, tarprajonines sporto varžybas ir per varžybų nugalėtojų apdovanojimo ceremonijas;

20.4. prie įmonių, įstaigų, organizacijų pastatų, gyvenamųjų namų rajono ir miesto švenčių ir atmintinomis dienomis, masinių viešųjų renginių proga;

20.5. prie balsavimo patalpų savivaldybės tarybos rinkimų dieną;

20.6. prie pastatų valstybės vadovų oficialių vizitų, oficialių ceremonijų ir oficialių tarptautinių renginių metu;

20.7. kitais atvejais – atskiru mero potvarkiu.

21. Naujai išrinktas Biržų rajono savivaldybės meras pirmojo po rinkimų naujai išrinktos Savivaldybės tarybos posėdžio metu įteikia Biržų rajono savivaldybės vėliavą buvusios kadencijos merui.

22.  Iškeliant savivaldybės vėliavą šalia Lietuvos valstybės vėliavos arba kitos valstybės ar savivaldybės vėliavos, jos turi būti viename aukštyje (lygyje) dešinėje pusėje.

 

VI. HERBINIŲ ŽENKLŲ NAUDOJIMAS

 

23. Savivaldybės mero, mero pavaduotojo, tarybos nario ženklelis įteikiamas pirmame posėdyje po jų įgaliojimų patvirtinimo. Kai įgaliojimų laikas baigiasi arba nutrūksta prieš laiką, ženklelis paliekamas prisiminimui.

24. Savivaldybės mero ženklelis, mero pavaduotojo ženklelis, tarybos nario ženklelis nešiojamas (įsegamas kairėje pusėje) vilkint oficialų kostiumą tiek kasdienės tarnybos, tiek švenčių ar oficialių priėmimų metu rajone ir už jo ribų, kai meras, mero pavaduotojas, tarybos narys atstovauja savivaldybei.

 

VII. HERBINIŲ ANTSPAUDŲ NAUDOJIMAS

 

30. Herbiniai antspaudai naudojami savivaldybės atstovaujamosios ir vykdomosios institucijų dokumentuose Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

31. Savivaldybės herbai, herbinės vėliavos, herbiniai ženklai, herbiniai antspaudai ir kiti heraldikos objektai naudojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir šiuo Aprašu.

32. Naudoti herbus, herbines vėliavas, herbinius ženklus, herbinius antspaudus, neatitinkančius savo etalonų ir projektų, taip pat pažeidžiant Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymą ir kitus teisės aktus, draudžiama.

33. Herbai, herbinės vėliavos, herbiniai ženklai, herbiniai antspaudai turi būti tvarkingi, nenublukę, nesusidėvėję ir nesugadinti.

34. Biržų rajono savivaldybės simbolių tvirtinimo ir naudojimo tvarkos aprašasgali būti keičiamas ir papildomas Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu.

 

 

 
Atgal

Paskutinis atnaujinimas: 2017-06-13 17:41:02