Spausdinti puslapio vidurį
Į pradžią El.paštas Svetainės žemelapis
Neįgaliesiems
Teisės aktų paieška
Investiciniai projektai
Tarybos posėdžiai
Anketa
Diskusijos
Tinklaraštis






Gyventojams
Verslininkams
Turistams

Bendra informacija

                                                             

BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS IR SPORTO SKYRIUS
Vytauto g. 59, Biržai
Skyriaus vedėja Lina Vireliūnienė
Tel. (8 450) 31 841
 
Biržų kultūros centras

              

Biržų kultūros centras

J. Basanavičiaus g. 4, Biržai.

Tel/faks. (8 450) 31 809 , el. p. bkc@takas.lt

Direktorius Romas Lesevičius.

Kasa dirba antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais 9–11 ir 12–15 val. Šeštadieniais 9–11 val. Taip pat 1 val. iki kiekvieno mokamo renginio pradžios. Poilsio dienos: sekmadienis, pirmadienis. Kasos tel. (8 450) 32 513.

 

ĮSTAIGOS ĮKŪRIMO METAI, TRUMPA ISTORIJA

Biržų kultūros namai įkurti pokario metais. 1992 m. perkelti į naują pastatą, kurį projektavo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo vyr. architektas E. Barzdžiukas, vyr. inžinierius A. Nakas. Statybas vykdė Biržų rajono statybinė organizacija, vadovaujama A. Klastausko. Biržų kultūros namai 2004 m. sausio 1 d. sujungti su Biržų kino ir pramogų centru ir ši savivaldybės biudžetinė įstaiga pavadinta Biržų kultūros centru.

Biržų kultūros centras turi 7 filialus: Nemunėlio Radviliškio, Papilio, Parovėjos, Vabalninko, Širvėnos, Pačeriaukštės ir Pabiržės.

 

PAGRINDINĖS ĮSTAIGOS VEIKLOS KRYPTYS

Saugoti, skleisti, perduoti iš kartos į kartą tautines ir vietos tradicijas, organizuoti poilsį ir pramogas, skleisti profesionalų meną, demonstruoti kino filmus, rūpintis bendruomenės narių meninių poreikių ugdymu ir tenkinimu, puoselėti bendrąją ir etninę kultūrą, ugdyti ir skatinti visokeriopą meninę saviraišką, integruotis į įvairius respublikinius ir tautinius projektus, rūpintis Biržų krašto kultūros pristatymu Lietuvoje ir užsienyje, vykdyti bendrąją valstybės kultūros politiką.

 

      Atvelykio šventė „Ridu ridu riduolėlį...“                              Armonikininkų šventė „Aukštaitijos armonika“

                                                     

TRADICINIAI KULTŪROS CENTRO RENGINIAI

Jau penkerius metus paskutinį sausio šeštadienį vyksta kapelų varžytuvių „Grok, Jurgeli“ atrankinis koncertas, kuriame dalyvauja geriausios Aukštaitijos kapelos.

Kasmet per Užgavėnes rajono folkloro kolektyvai smagiai veja žiemą.

Vasario pabaigoje–kovo pradžioje biržiečius ir miesto svečius pakviečiame į vieną populiariausių tradicinių renginių – profesionalių teatrų festivalį „Žaldokynės kraštas“. 2011 m. šis renginys vyko jau 15 kartą. Festivalio tikslas – Boriso Dauguviečio indėlio krašto kultūrai įprasminimas, profesionalaus meno sklaida rajone, teatro tradicijų tąsa Biržuose.

Teatralizuotu koncertu Motinos dienos išvakarėse pagerbiamos mamos, močiutės.

Jau septynis kartus gegužės pradžioje vyko „Šokio pavasaris“. Renginio tikslas – turėti vientisą choreografinio žanro šventę, kurioje būtų atskleistas šokių kolektyvų veiklos vystymasis per kūrybinius mainus. Žiūrovai supažindinami su įvairiais šokių stiliais, o vadovai – su naujų idėjų galimybėmis.

Gegužės pabaigoje Biržus sudrebina „Pučiamųjų orkestrų fiesta“, kurioje dalyvauja Aukštaitijos regiono pučiamųjų orkestrai.

Pirmąjį birželio šeštadienį vyksta seniausias Biržų rajono etnokultūros renginys – armonikininkų varžytuvės „Aukštaitijos armonika“. 2011 m. jis sukvietė muzikantus jau 40 kartą. Šio renginio populiarumo paslaptis – nuoširdžiai atliekamos liaudies muzikantų unikalios melodijos, jų savitos muzikavimo tradicijos.

Birželio 23 d. biržiečiai renkasi į „Joninių gegužinę“ – smagiausią tradicinę lietuvių vasaros šventę, atspindinčią senąsias apeigas, papročius, tradicijas.

Muzikos dienai paminėti Biržų kultūros centro chorai surengia  koncertą  „Šlovė muzikai“.

Vėlinių vakaras – valanda mirusiesiems prisiminti. Žvakučių šviesa, subtili poezija, palydima našlaičių dainų, daugelį priverčia susimąstyti apie tikrąsias ir tariamas vertybes...

Kasmet gruodžio 26 d. pakviečiame į Kalėdinį koncertą – didžiulį teatralizuotą mėgėjų meno kolektyvų koncertą Biržų bendruomenei ir miesto svečiams.

Kartu su Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriumi, kitomis kultūros įstaigomis kasmet rugpjūčio mėnesį organizuojame „Miesto šventę“. Amatų kiemeliai, kulinarinio paveldo demonstravimas, profesionalių ir mėgėjų meno kolektyvų koncertai, svečių pasirodymai, žaidimai vaikams, diskoteka jaunimui – tai tik nedaugelis pramogų, į kurias pakviečiami biržiečiai ir miesto svečiai.

 

KULTŪROS CENTRO MENO KOLEKTYVAI, SVARBIAUSI JŲ LAIMĖJIMAI

                                                              

 

Kamerinį chorą „Viktorija“ 1996 m. subūrė ir iki šiol jam vadovauja Viktorija Morkūnienė. Kolektyvas aktyviai dalyvauja miesto kultūriniame gyvenime, organizuoja šventes, koncertines keliones, puoselėja Biržų krašto chorinę muziką. Dalyvauja dainų šventėse. Choro atliekamos dainos ir giesmės skambėjo Lenkijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje. 2002 m. vykusiame respublikiniame chorų konkurse, regioniniame ture, choras įvertintas I laipsnio diplomu. 2011 m. Daugpilyje (Latvija) tarptautiniame chorų konkurse „Silvers bells“ choras įvertintas III laipsnio diplomu. Kolektyvo repertuare – įvairių epochų, skirtingų kompozitorių kūryba. Didelę repertuaro dalį sudaro sakralinė muzika. Nuo 2009 m. šio choro iniciatyva šventiškai paminima Tarptautinė muzikos diena.

   
                                    

                                                                                                                     

 

Mišrus choras „Agluona“ 2011 m. pradėjo 54 darbo sezoną. Choristai aktyviai koncertuoja, dalyvauja šventėse, konkursuose, festivaliuose. Kolektyvas – visų respublikinių dainų švenčių, Pasaulio lietuvių dainų šventės dalyvis. 1998 m. sėkmingai pasirodė chorų festivalyje Tčevo mieste (Lenkija). 2002 m. respublikiniame chorų konkurse, regioniniame ture, choras įvertintas II laipsnio diplomu. 2004 m. dalyvavo jubiliejinėje Lietuvos dainų šventėje „Tėvynės balsai“ Kaune. „Agluona” puoselėja savo krašto chorinę muziką. Repertuare svarbią vietą užima Biržų krašto garsių muzikų Antano, Motiejaus ir Broniaus Budriūnų dainos. Choro vadovė Viktorija  Morkūnienė.


                                  

 

        

 

Džiazo ir populiariosios muzikos atlikėjų grupę 2011 m. įkūrė ir jai vadovauja Aurimas Puluikis. Grupėje 7 muzikantai. Repertuaras – tradicinio amerikiečių džiazo ir populiariosios muzikos kūriniai. Organizuoja koncertus rajone ir už jo ribų.

                         

Liaudišką muziką grojančią „Kaziuko kapelą“ 1999 m. subūrė ir iki šiol jai vadovauja Kazys Baronas. Kolektyvo repertuare – liaudies dainos, muzika, įvairių kompozitorių kūriniai.. Svarbiausi koncertai ir apdovanojimai: 2001 m. koncertas Rygoje lietuvių bendruomenei, 2002 m. pirma vieta LTV konkurse „Duokim garo“, padėkos raštai už koncertines programas Ariogaloje, Šiauliuose, Šeduvoje, Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje, kapelų varžytuvėse „Grok, Jurgeli“, armonikininkų šventėje „Aukštaitijos armonika“.

 

Pučiamųjų orkestras įkurtas 1960 m. Jam vadovavo J. Ašaka, vėliau V. Ščiupokas. Nuo 1984 m. vadovauja Gitas Korsakas. Orkestras dalyvauja dainų šventėse, Biržų miesto ir rajono renginiuose. Orkestro repertuare įvairi muzika: klasika, džiazo kompozicijos, maršai.

 

Šiuolaikinio šokio grupė „Invazija“ šoka šiuolaikinius, charakterinius, klasikinius šokius. Koncertuoja įvairiuose Panevėžio apskrities, Biržų miesto, rajono renginiuose. Vadovė Stela Rukšėnienė.

                                        
                                                     

 

Jaunimo tautinių šokių grupę „Raitytinis“ 1986 m. subūrė choreografė Danguolė Kalkienė, kuri vadovauja kolektyvui iki šiol. Jame šoka jaunimas bei miesto vyresnių klasių moksleiviai. Repertuare – sceniniai bei folkloriniai šokiai. Šokėjai – nuolatiniai dainų švenčių dalyviai: 1990 m. šoko 13-toje Lietuvos tautinėje dainų šventėje, 1994, 1998, 2003, 2009 m. – pasaulio lietuvių dainų šventėse. Dalyvavo tarptautiniame liaudiškos muzikos ir tautinių šokių festivalyje „Ežerų sietuva”, tarptautiniame vaikų ir jaunimo tautinių šokių festivalyje „Prie Nevėžio“, regioniniame tautinių šokių kolektyvų festivalyje „Šimtmečio skraistę praskleidus“. Šoko Latvijoje, Panevėžio apskrities meno šventėse. Dalyvavo LTV konkurse „Duokim garo“. 2009 m. respublikiniame suaugusių liaudiškų šokių ir ansamblių konkurse „Pora už poros“ kolektyvas pelnė III vietą.

Dažnai koncertuoja rajono ir miesto renginiuose. 

                                  

 

 

„Bočius“ 1992 m. subūrė Marija Peikštenienė. Jie priklauso LPS „Bočių“ bendrijai Vilniuje, kuri jungia vyresnio amžiaus žmones, rūpinasi jų užimtumu. „Bočiuose“ trys kolektyvai – liaudiškos muzikos kapela, šokėjai ir liaudies dainų atlikėjai. Kolektyvai aktyviai dalyvauja įvairiuose rajono, miesto renginiuose, dažnai svečiuojasi Pasvalio, Kupiškio, Joniškio, Švenčionių, Ukmergės, Marijampolės „Bočių“ renginiuose, Likėnų sanatorijoje. „Bočiuose“ švenčiami kolektyvo narių jubiliejai, rengiamos įvairios išvykos, kolektyvo nariai pagelbėja vieni kitiems liūdesio valandą. Liaudiškos muzikos kapela groja brandaus amžiaus žmonių šokių vakaruose. Nuo 2009 m. jiems vadovauja Lina Januševičienė.

                                    

 

Folkloro ansamblio „Siaudela“ repertuare – Biržų krašto, Aukštaitijos regiono liaudies dainos, sutartinės, šokiai ir rateliai. Ansamblio nariai groja penkių, devynių stygų kanklėmis, ragais, skudučiais, lumzdeliais, armonika, smuiku, basetle, būgnu. Tarptautiniame konkurse Tčevo mieste (Lenkija) 2001 m. ansamblis užėmė III vietą. 2002 m. „Siaudela“ buvo apdovanota už autentiškiausią programą. Ansamblis dalyvavo tarptautiniuose folkloro festivaliuose Preilių mieste (Latvija), Grodziske (Lenkija), Kijeve (Ukraina), Nidoje „Tek saulužė ant maračių“, Klaipėdoje „Parbėg laivelis“, „Žuvys išgalvojo giesmes“, Vilniuje – Pasaulio lietuvių dainų šventėse, folklore festivalyje „Skamba skamba kankliai“, tautinėse šventėse Rumšiškėse ir kt. Filmavosi TV laidose „Subatos vakarėly“, „Krašto garbė“, „Gero ūpo“, „Duokim garo“.  Nuolat koncertuoja rajone ir už jo ribų, dalyvauja Biržų krašto muziejaus „Sėla“ edukacinėje programoje „Alaus kelias“. Išleido CD „Gardus alutis padarytas“. Koncertinės programos: „Šių naktelį miega nemiegojo“, Vėlinių programa „Leiskis saulala, tekėk mėnuli, duok mums šventą vakarą“, romansų programa „Kai danguje sužiba žvaigždės“. Folkloro ansamblį „Siaudela“ 1998 m sausio 12 d. subūrė ir jam iki šiol vadovauja Jūratė Garnelienė.

 

           

Vaikų pop choro „Pilypukas“ narių amžius – 5–13 metų. Mažieji dainininkai dalyvauja šventėse, organizuoja vaikų pop chorų šventę Biržuose „Smaližių šalis“. Vadovė Jūratė Garnelienė.

                                                                                           

Mėgėjų teatras veiklą pradėjo 2004 m. lapkričio mėnesį ir nuo to laiko kasmet žiūrovams pristato po premjerą:

2005 m. – K Čiplio-Vijūno „Čigonėlė nemeluoja“ (suvaidinta  festivaliuose „Tiltai“ Paįstryje (Panevėžio r.) , „Tvoros“ Obeliuose (Rokiškio r.), „Sielos ilgesys“ Palėvenėje (Kupiškio r.), festivalyje „Atspindžiai“ (Anykščiuose) ir kt.);

2006 m. – „Tėvo auksiniai“ pagal J. Baltušį (festivalio „Atspindžiai“ diplomantai, vyriausias aktorius Česlovas Leščinskas buvo pristatytas nominacijai „Už geriausią epizodinį vaidmenį“);

2007 m. – S. Mrožeko „Našlės“;

2008 m. – L. Kaningen  „Mergvakaris“ („Atspindžiuose“ buvo pristatytas nominacijai „Už geriausią scenografiją“);

2009 m. – komedija pagal A. Miljaną „Kalio cianido...su pienu ar be“;

2010 m. – V. Vorienės komedija „Cirkas be pinigų“;

2011 m. – tragikomedija pagal F. Buliakovą „Šventas reikalas“.

Mėgėjų teatre – dvidešimt aktorių, vaidinančių ne tik biržiečiams, bet ir aplinkinių rajonų teatro mylėtojams. Vadovė Vita Vorienė. Mėgėjų teatro dailininkas – Egils Skuja, garso operatorius – Eugenijus Kubilius, šviesos operatorius – Rolandas Dejevas.          
        
                                                         

 

Pramoginių-sportinių šokių studija. Tai nuo 1992 m. nuolat veikiančios keturios vaikų ir jaunimo (7–18 metų) šokėjų grupės ir viena suaugusių (35–55 metų) šokėjų grupė, kurių repertuare – sceniniai  pramoginiai-sportiniai  šokiai. Šokėjai – nuolatiniai Panevėžio apskrities, Biržų miesto ir rajono meno ir sporto švenčių dalyviai. Šoko šiuolaikinių šokių festivaliuose Latvijoje, Estijoje, konkurse „Kilkim aukštyn“ Vilniuje. Vadovė Dalė Urbonienė.

                                  

 

 

Tremtinių choras „Tremties aidai“. Choras jungia 22 vyresnio amžiaus žmones, dauguma jų – tremtiniai. Chorą 1991 m. įkūrė ir jam vadovauja Laima Aukštuolienė. Choristai nuolat dalyvauja rajono renginiuose, tremtinių dainų šventėse.

 

Neįgaliųjų ansamblis „Ištvermingieji“. Kolektyve – rajono neįgalieji. Ansamblio pagrindinis tikslas – turiningas laisvalaikis, dalyvavimas apskrities ir rajono neįgaliųjų renginiuose. Vadovė Laima Aukštuolienė.

 

                                    

 

   

*********

Biržų krašto muziejus "Sėla"


Radvilos g. 3, Biržai
Direktorius Gintaras Butkevičius tel. (8 450) 31 883, faks. (8 450) 31 883
El.paštas bkm_sela@is.lt
Ryšių
su visuomene skyrius tel. (8 450) 33 390, mob. 8 655 57 738;
Istorinių tyrimų skyrius tel. (8 450) 33 832, mob. 8 652 18 485;
Fondų apsaugos ir apskaitos skyrius tel. (8 450) 32 258, mob. 8 659 40 595;
Ūkio dalis mob. tel. 8 659 60 995;
Buhalterinės apskaitos ir personalo skyrius tel. (8 450)33 416, mob. 8 652 18 406;
Apsaugos budėtojas tel. (8 450) 33 397

Biržų krašto muziejaus „Sėla“ ekspozicijų darbo laikas:
Spalio 1 d. – balandžio 30 d.:
Trečiadieniais – šeštadieniais 9.00 – 17.30 val.,
Sekmadieniais  9.00 – 16.30 val.

Gegužės 1 d. – rugsėjo 30 d.
Trečiadieniais – šeštadieniais 10.00 – 18.30
Sekmadieniais 10.00 – 17.30 val.

Likus 30 min. iki darbo pabaigos, bilietai nebeparduodami.

Valstybinių švenčių dienomis muziejus nedirba.

Papildomos paslaugos:
Prekyba suvenyrais, leidiniais.
Gimimo, santuokų, mirties pažymų išrašymas pagal muziejuje saugomas rajono bažnyčių metrikų knygas.
Dokumentų kopijavimas.
Informacijos suteikimas įvairiais Biržų krašto istorijos klausimais tyrinėtojams, mokytojams, studentams, moksleiviams ir visuomenei.

Edukacinės programos
Moksleiviams: „Molinukas“, „Slaptoji mokykla“, „Senoji popieriaus gamyba“, „Nuo lino iki apdaro“, „Nusikalk monetą pats“, „Biržų kunigaikščiai Radvilos“, „Kalėdų stebuklo belaukiant“, „Sudėliok koklį“, „Renesanso epochos kultūra“, „Pūčio dūdų, liečio stygų“.

Paskaitų ciklas vyresniųjų klasių moksleiviams:
„Radvilų giminės genealogija“, „Pirmoji Radvilų Biržų tvirtovė“, „Antroji Radvilų Biržų tvirtovė“, „Biržai Šiaurės karo pradžioje 1700 – 1704“, „Grafų Tiškevičių kartos Biržuose“.

Edukacinių programų kainos:
„Kalėdų stebuklo belaukiant“ kaina vienam asmeniui 10 Lt, jei grupėje mažiau nei 10 asmenų – 100 Lt;
„Renesanso epochos kultūra“ – vienam asmeniui 5 Lt, jei grupėje mažiau nei 10 asmenų – 50 Lt;
„Molinukas“ – vienam asmeniui 4 Lt, jei grupėje mažiau nei 10 asmenų – 40 Lt;
kitų edukacinių programų kaina vienam asmeniui 3 Lt, jei grupėje mažiau nei 10 asmenų – 20 Lt.

Edukacinės programos ir ekskursijos užsakomos iš anksto susitarus tel. (8 450) 33 390, mob. 8 655 57 738.

Edukacinė programa suaugusiems „Žaldoko alus“
                              

                              


Jos metu susipažinsite su senosios aludarystės reikmenimis ir aukštaičių vaišingumą menančiomis tradicijomis. Susėdę už balta staltiese apdengto stalo paragausite UAB " Biržų alus" gaminamo alaus bei UAB "Biržų duona" iškeptos duonos, sūrio.Kartu su folkloro ansambliu, propaguojančiu archajinį krašto etnomuzikavimo savitumą ir vaišių dainas, galėsite skudučiuoti, pūsti ragus, padainuoti ir pašokti. Programą muziejuje užsisakykite tel.: (8 450) 33 390; (8 618) 15 105; (8 655) 43 845 (Kviesti Rūtą Kudelkienę). Grupei, kurioje mažiau nei 17 suaugusiųjų, kaina - 250 lt už visą grupę, kai daugiaunei 17 asmenų- kaina 15 litų kiekvienam dalyviui.

Ekspozicijų ir parodų lankytojo bilieto kaina
suaugusiems – 6 Lt; vaikams nuo 5 m., moksleiviams, studentams, pensininkams ir iš kitų rajonų atvykusiems neįgaliesiems (rajono neįgaliesiems – nemokamai) – 3 Lt.

Ekskursijų kaina
Lietuvių kalba:
Jei grupėje yra ne daugiau kaip 25 asmenys:
suaugusiems - 15 Lt; 
vaikams, moksleiviams, studentams, kariams, pensininkams ir neįgaliesiems - 10 Lt .
Jei grupėje yra nuo 26 iki 40 asmenų:
suaugusiems - 25 Lt:
vaikams, moksleiviams, studentams, kariams, pensininkams ir neįgaliesiems -15 Lt. už vieną ekskursiją.

Užsienio kalba (anglų, rusų ar lenkų kalba):
Jei grupėje yra ne daugiau kaip 25 asmenys:
suaugusiems - 30 Lt;
vaikams, moksleiviams, studentams, kariams, pensininkams ir neįgaliesiems - 20 Lt
Jei grupėje yra nuo 26 iki 40 asmenų:
Suaugusiems 40 Lt;
vaikams, moksleiviams, studentams, kariams, pensininkams ir neįgaliesiems - 25 Lt už vieną ekskursiją.

Muziejaus fonduose saugoma unikali Biržų krašto kultūros ir istorijos medžiaga. Tai Biržų tvirtovės ir Biržų senamiesčio archeologiniai radiniai. Gausi XVI -XIX amž. raštija ir dokumentika. Biržų spaustuvės leidiniai. Senosios ir naujosios tautodailės rinkiniai. Senųjų muzikos instrumentų kolekcija, gausus numizmatikos fondas, turintis unikalių Lietuvos respublikos blanknotų ir beveik pilną monetų rinkinį. 2006 m. pradžioje muziejaus eksponatų rinkinį sudarė 90 796 eksponatai.

Muziejaus 25-iose ekspozicijų salėse eksponuojami daiktai, pasakojantys apie krašto istoriją ir kultūrą. Tai sėlių, žiemgalių archeologija, Biržų miesto, tvirtovės ir dvarų radiniai, kunigaikščių Radvilų ir grafų Tiškevičių epocha, Biržų kraštas Rusijos imperijos valdymo, nepriklausomos Lietuvos ir XX a. II pusės laikotarpiais.

Daug dėmesio skirta Biržų krašto religinių konfesijų istorijai, raštijai ir menui, etnokultūrinei krašto praeičiai. Plačiai nušviečiama Biržų krašto rezistencija, gyventojų trėmimai į Rusiją. Daug dėmesio skirta mūsų kraštiečių emigracijai į JAV, Australiją, Europos šalis. Pristatoma sporto istorija Biržų krašte ir žymiausi sportininkai. Dviejose muziejaus salėse rengiamos dailės, tautodailės, fotografijos parodos. Taip pat dailės parodos iš muziejaus rinkinių. Parodos keičiamos kas 3 – 4 savaitės.

1991 m. muziejus pavadintas Biržų krašto „Sėlos“ muziejaus vardu, kadangi Biržai yra senojoje baltų sėlių gyventoje Sėlos žemėje.

1991 m. muziejus tapo Baltijos šalių tarptautinės pilių muziejų asociacijos nariu.

1995 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia, o 2003 m. - su Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomuoju pulku Rukloje.

Muziejuje yra mokslinė biblioteka. Mokslinės bibliotekos knygų fondą sudaro virš 17 500 knygų ir periodinių leidinių.

Biržų rajone dar veikia Biržų krašto muziejaus „Sėla“ filialas – Vabalninko muziejus
Adresas: S.Nėries 14  Vabalninkas  LT-41318 Biržų raj.
Telef. (8 450) 54 252

Darbo laikas:
Pirmadienis    9.30 - 18.00
Antradienis   8.00 - 16.30
Trečiadienis   8.00 - 16.30
Ketvirtadienis   8.00 - 16.30
Penktadienis   8.00 - 12.00

Muziejuje įrengta ekspoziciją apie Vabalninko krašto įžymius politikos, literatūros ir kultūros veikėjus. Du memorialiniai kambariai skirti Monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui ir švietimo Ministrui Konstantinui Šakeniui. Įrengta įdomi etnografijos ekspozicija. Veikia dovanotų daiktų ir dailės parodos.

Taip pat rajone veikia muziejus Biržų „Saulės“ gimnazijoje, muzikų brolių Motiejaus, Broniaus ir Antano Budriūnų muziejus Pabiržėje, bendruomenių įkurti muziejai Parovėjoje ir Šukionyse.

Muziejaus informaciniai rėmėjai: Biržiečių žodis, Šiaurės rytai, UAB „Rygveda“ Biržų KTV

********************************************************************************

Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka


Radvilos g. 3, Biržai 

Direktorius Vygantas Muralis

Tel. (8 450) 38 012

El. paštas biblioteka@birzai.rvb.lt

Internetinis tinklalapis www.birzai.rvb.lt

 

Dokumentų komplektavimo ir Vaikų aptarnavimo skyrių tel. (8 450) 38 014
Skaitytojų aptarnavimo ir Informacijos skyrių tel. (8 450) 38 015

Metodikos kabineto, buhalterijos tel. (8 450) 38 013

 

Lankytojai aptarnaujami:

Pirmadieniais – penktadieniais  nuo 10.00 iki 18.00 val.

Šeštadieniais nuo 9.00 iki 16.00 val.
Poilsio diena – sekmadienis
Švenčių išvakarėse dirbama 1 val. trumpiau.

Pirmasis mėnesio penktadienis – švaros diena (lankytojai neaptarnaujami).

 

Misija

Kuo palankesnėmis sąlygomis kaupti, tvarkyti, saugoti informacijos išteklius ir teikti juos  visuomenei naudotis. Diegti naujas informacijos ir komunikacijos technologijas, ugdyti vartotojų informacinį raštingumą.

 

Vizija

Tapti modernia, patrauklia ir patogiai prieinama darbui, saviraiškai ir poilsiui biblioteka, kuri,  turėdama pačius įvairiausius informacijos išteklius ir naudodama modernias informacijos technologijas, skleistų aukštą aptarnavimo kultūrą.

 

Knyga ir Biblioteka istorijos vingiuose

Jau 16 a. pabaigoje Biržai buvo nemažas kultūros centras. 1589 m. baigta statyti bastioninė tvirtovė, miestui suteiktos Magdeburgo teisės, į jį kviesti gyventi mokyčiausi ir gabiausi Radvilų konfesijos žmonės. Švietėjiškai Biržų krašto veiklai didelę įtaką padarė evangelikai reformatai, 1589 m. įsteigę pirmąją parapijinę mokyklą, kuri 16 a. pasiekė kolegijos lygį. Mokykla  turėjo savo biblioteką. 1696 m. Liudvikos Karolinos Radvilaitės iniciatyva pradėjo veikti liuteronų mokykla, 18 a. pirmoje pusėje įteigta katalikiška mokykla. Didesnių knygų rinkinių Biržų dvaruose atsirado 19 a. Didžiausią daugiau nei 4 tūkst. vienetų moksliškai sutvarkytą biblioteką turėjo Astravo dvaro savininkas grafas Jonas Tiškevičius.

Per visą spaudos draudimo laikotarpį Biržų krašte neveikė jokia biblioteka. Užsienyje spausdintas knygas ne tik Biržų krašte, bet ir visoje Lietuvoje platino žymiausi knygnešiai: Jurgis Bielinis, Pranas Verkelis, Petras Šėmberis, Antanas Krasinskas-Voverys. Slaptieji knygnešių sandėliai žmonėms atstodavo bibliotekas. 19 a. pabaigoje Biržų krašte slaptai kūrėsi ir veikė nemažai draugijų ir kuopelių, kurių tikslas buvo steigti mažas bibliotekėles ir platinti knygas gyventojams. Žinomiausios iš jų: „Apaščios ir Nemunėlio susivienijimas“, „Svirplys“, „Atžala“.

Didėjant inteligentų skaičiui, pradėjo rastis ir asmeninių bibliotekų. Jas turėjo poetas S. Dagilis, gydytojas M. Kuprevičius, mokytojas D. Drožiovas, provizorius A. Marcinkevičius, kunigas P. Jakubėnas, spaustuvininkas J. Trečiokas, advokatas F. Vosylius ir kiti. Didžiausias bibliotekas Biržų mieste tuo metu turėjo valstybinė „Saulės“ gimnazija, dailės draugija „Mūza“, „Kultūros“ būrelis. Jos buvo uždaro tipo ir naudotis jomis galėjo tik ribotas miesto gyventojų skaičius. Skaitytojų aprūpinimo knygomis problemą galėjo išspręsti tik valstybinė biblioteka.

Mintį, kad Biržuose reikia steigti viešąją biblioteką, pirmasis vietinėje spaudoje („Biržų žiniose“) 1924 m. rugpjūčio 3 d. iškėlė poetas Kostas Snarskis-Žvaigždulis, pasirašęs Debesiaus slapyvardžiu. Straipsnyje „Viešosios bibliotekos reikalu“ jis kvietė biržiečius pradėti rinkti knygas ir steigti viešąjį knygyną. Jame rašyta: „Biržai be viešojo knygyno neapsieis. Ir gaila, kad seniau tuo nepradėta rūpintis. Kiek knygų iš Biržų apskrities pateko į Šiaulių viešąjį knygyną!.. Knygų pradžiai, turbūt, nė vienas inteligentas neatsisakytų paaukoti“. Straipsnis užbaigtas šiais žodžiais: „Tad kurkime Biržuose Viešąją biblioteką. Reikia tik iniciatoriaus“.

Tai buvo aktualu daugeliui biržiečių. Straipsnis neliko be atgarsio ir buvo priimtas su dideliu entuziazmu. Netrukus miesto Taryba sudarė specialią komisiją, kuri turėjo rūpintis bibliotekos steigimu. Komisija atskirais atsišaukimais kreipėsi į Biržų miesto visuomenę ir kvietė aukoti perskaitytas ir nebereikalingas knygas, kad  būtų sudaryta bibliotekos fondų pradžia. Po keleto mėnesių jau turėta 801 knyga. Knygos buvo kaupiamos ir toliau. Biržų miesto Taryba 1925 m. asignavo 1000 litų ir paskyrė kambarį bibliotekai prie miesto valdybos. Ateinantiems 1926 m. sudaryta bibliotekos reikalų sąmata – 10350 litų. Miesto gyventojai tikėjosi, kad biblioteka bus įkurta, bet 1926 m. pradžioje gauta nelinksma žinia iš Švietimo ministerijos, kad šiam reikalui ministerija neturi pinigų. Biržiečiai nenurimo. 1929 m. birželio mėn. biržiečių delegacija, sudaryta iš M. Yčo, J. Mikelėno, J. Muloko ir kitų, nuvyko pas Švietimo ministerį K. Šakenį gimnazijos rūmų statymo ir bibliotekos steigimo reikalais. Švietimo ministeris, pats kilęs iš Biržų apskrities, išklausęs delegacijos narių prašymą, pažadėjo, kad nuo 1930 m. Biržuose bus įsteigta biblioteka.  Bet vis dėlto daugelis abejojo, ar Biržai vėl neliks be bibliotekos. Norint nuraminti žmones vietos spaudoje suskubta pranešti: „Iš Švietimo ministerijos gautas raštas, kad pirmoje eilėje bus įsteigtas Biržuose Valstybės centralinio knygyno skyrius. Lėšos knygynui steigti įtrauktos į 1930 m. valstybės biudžetą“. Šį kartą biblioteka tikrai buvo įsteigta. Tam prireikė ištisų šešerių metų.

Iš pradžių biblioteka buvo vadinama Centralinio valstybės knygyno Biržų skyriumi, o nuo 1936 m. – Viešąja biblioteka. Pirmoji bibliotekos vedėja buvo Alisa Neimanytė, reformatų kunigo Adolfo Neimano duktė. Jos motinos našlės Neimanienės namuose iš pradžių ir įsikūrė biblioteka,  po kurio laiko perkelta į Kokuškienės namus, Reformatų gatvėje Nr. 6, kuriuose turėjo du kambarius. 1931 m. rudenį biblioteka perkelta į Rotušės pastatą.

Formuojant fondus ir renkant knygas vietos bibliotekininkai visai nedalyvavo. Komplektavimo sąrašus sudarinėjo Švietimo ministerija. Bibliotekoje buvo sudaryti  abėcėliniai katalogai pagal kalbas, o knygos lentynose buvo sustatytos pagal formatą. 1932 m. Biržų biblioteka turėjo 850 skaitytojų, kurie tais metais perskaitė 17069 knygas. Kasdien apsilankydavo maždaug iki 60 žmonių. Knygas iš bibliotekos ėmė ir kaimo gyventojai, nes visoje Biržų apskrityje tada buvo vienintelė viešoji biblioteka. Didelę dalį skaitytojų sudarė moksleiviai. Už skaitymą buvo imamas 5–10 litų užstatas, iš moksleivių – savivaldybės ar patikimo asmens garantinis raštas.

1943 m. anketos duomenimis, Biržų viešoji biblioteka turėjo 11307 knygas, karo ir visų okupacijų metais žuvo 3000 Biržų bibliotekos knygų. Vedėjai buvo V. Majauskas, J. Kučaitis, A. Kimbrys. Nuo 1944 m. iki 1950 m. vienas po kito viešosios bibliotekos vedėjais dirbo O. Brazdžiuvienė, F. Špuorienė, R. Zeltinienė, M. Kazlovienė, A. Samulionytė, V. Kubilius. Bibliotekos fondą komplektuoti pradėjo valstybinis knygų prekybos trestas. Viešosios bibliotekos globai buvo atiduotos likusios be priežiūros asmeninės bibliotekos. Taip Biržų biblioteka buvo gavusi Brokhauzo ir Efrono enciklopediją rusų kalba.

1947 m. priimtuose viešųjų bibliotekų nuostatuose buvo nurodyta, kad skaitytojai turi nemokamai naudotis bibliotekos knygomis, būtina organizuoti kilnojamąsias bibliotekėles įmonėse ir įstaigose. Pradėti ruošti seminarai kaimo bibliotekininkams, suburtas Viešosios bibliotekos skaitytojų aktyvas: J. Timukas, V. Pančkauskas, K. Sprindys, F. Danilevičius. 1950 m. Viešojoje bibliotekoje buvo įsteigtas kilnojamųjų bibliotekėlių vedėjo etatas. Tais pačiais metais Viešoji biblioteka turėjo įsteigusi 20 kilnojamųjų bibliotekėlių. Be to, respublikos teritoriją suskirsčius rajonais, Biržų apskrities viešoji biblioteka pavadinta Biržų rajonine biblioteka. Vedėju paskirtas dirbti K. Galvelė.

Vyriausioji literatūros ir leidyklų valdyba prie Lietuvos SSR liaudies komisarų tarybos – Glavlitas, stiprino bibliotekų fondų cenzūravimo, atrinkimo ir naikinimo darbą. 1950–1959 m. buvo nurašyta beveik 300 skirtingų leidinių, tarp jų Homero „Odisėja“, Vaižganto „Vaizdai“, Žemaitės „Raštai“, K. Binkio „Jonas pas čigonus“, „ J. Janonio gyvenimas ir kūryba“.

Rajoninės bibliotekos darbe vyravo masinis darbas: literatūrinių vakarų, skaitytojų konferencijų organizavimas, knygų parodų ruošimas. Nusistovėjo ir įsitvirtino metodinio vadovavimo funkcijos. Knygų fondas tapo laisviau prieinamas skaitytojams. Vidutiniškai per metus padaugėdavo 1500 vienetų, proporcingiau komplektuota mokslo šakų literatūra. Tarp skaitytojų išpopuliarėjo 1954 m. pradėtas naudoti tarpbibliotekinis abonementas – knygų skolinimas iš kitų šalies bibliotekų.

1957 m. rajoninė biblioteka už darbo planų ir socialistinių įsipareigojimų vykdymą apdovanota Kultūros ministerijos pereinamąja vėliava, o 1959 m. – 1-o laipsnio Diplomu už pasiekimus Kultūros švietimo įstaigų darbo nuolatinėje apžiūroje. 1961 m. rajoninėje bibliotekoje buvo 17546 vnt. spaudinių, skaitė 2207 skaitytojai, kuriems išduota  40403 vnt. spaudinių. Per dešimtmetį Bibliotekos fondas padidėjo 11793 vienetais. 1962 m. balandžio mėn. organizuota pirmoji bibliotekininkų kūrybinė konferencija. Nagrinėti aktualūs skaitytojų aptarnavimo, fondų tvarkymo, masinio darbo klausimai. 1967 m. rajoninė biblioteka atliko nemažą bibliografinį skaitytojų švietimo darbą – 32-ose rajono bibliotekose sudaryti katalogai ir kartotekos, skaitytojai mokyti greičiau susirasti reikalingą leidinį. Už bibliografinį-informacinį darbą aptarnaujant skaitytojus rajoninė biblioteka apdovanota Diplomu.

1967–1975 m. Biržų rajone išplėstas bibliotekų tinklas: 1963 m. rajone veikė 41 biblioteka, o 1975 m. – jau 53 bibliotekos. Šiuo laikotarpiu nurašyta daug nepaklausios literatūros, pasenusių ir susidėvėjusių knygų. Prieita prie išvados, kad maksimaliai didinti visų bibliotekų knygų fondus ar plėsti jų tinklą yra netikslinga. Pribrendo būtinybė turėti kitokią bibliotekų tinklo struktūrą, padidinti knygų kaitą bibliotekų tinkle.

1970–1977 m. Lietuvoje vyko bibliotekų centralizacija, kuri iš esmės pakeitė bibliotekų veiklą. 1977 m. gruodžio mėn. Biržų rajoninė biblioteka reorganizuota į Biržų rajono centrinę biblioteką su 40 kaimo ir 2 miesto filialais, o Rajoninė vaikų biblioteka – į Centrinės bibliotekos Vaikų literatūros skyrių. Rajono centrinėje bibliotekoje įkurti nauji skyriai: Knygų tvarkymo ir komplektavimo, Metodikos, Bibliografijos-informacijos, Skaitytojų aptarnavimo, Vaikų literatūros, Ūkio. Direktore paskirta dirbti O. Gerulienė. Centrinėje bibliotekoje dirbo 23 bibliotekininkai. Nauja sistema leido išplėsti skaitytojų aptarnavimo galimybes, informavimo sistemą, iš esmės pasikeitė spaudinių komplektavimas ir tvarkymas. Knygos buvo užsakomos pagal leidyklų teminius planus per respublikinį bibliotekų kolektorių. Tuo laiku Centrinės bibliotekos fonde buvo 60467 vnt. spaudinių. 1978 m. Centrinė biblioteka gavo naujas patalpas Vytauto gatvėje, kur įsikūrė Skaitytojų aptarnavimo skyrius, Skaitykla, Bibliografijos – informacijos, Metodikos skyriai, direkcija. Komplektavimo skyrius, Saugykla ir Mainų- rezervinis sektorius liko senosiose patalpose Rotušės gatvėje.

1981 m. įvyko pirmoji (vėliau tapusi tradicine) knygos šventė, organizuoti turiningi literatūriniai renginiai. Juose dalyvavo rašytojai J. Baltušis, H. Korsakienė, V. Misevičius, A. Zurba, E. Matuzevičius, A. Karosaitė, R. Keturakis, J. Strielkūnas, P. Drevinis, J. Jakštas, V. Petkevičius, literatūros kritikai V. Kubilius, P. Bražėnas, aktoriai iš Klaipėdos, Kauno, Vilniaus dramos teatrų: R. Butkevičius, A. Gražys, A. Rosenas, V. Širka, G. Urbonaitė, B. Lukošiūtė, Č. Stonys, S. Sipaitis, R. Staliliūnaitė, E. Žebertavičiūtė, dainų autoriai ir atlikėjai G. Jautakaitė, V. Babravičius, Šiaulių dramos teatro muzikuojantys aktoriai.

Konkurse už „Geriausio masinio renginio Spalio 60-mečiui“ organizavimą, Biržų rajono centrinė biblioteka apdovanota Panevėžio viešosios bibliotekos III laipsnio Diplomu.

Nuo 1982 m. centrinės bibliotekos direktore dirbo D. Valinskaitė-Medinienė. Tais metais biblioteka jau turėjo 5165 skaitytojus, iš jų 1540 Vaikų literatūros skyriuje. Jiems išduota 136259 vnt. spaudinių. Knygų fonde buvo 68297 vnt. spaudinių. Buvo užprenumeruoti 159 skirtingi žurnalai ir laikraščiai. Įvyko teorinė-praktinė konferencija „Biržų rajono visų žinybų fondų komplektavimas, panaudojimas ir koordinavimas“. Tačiau, nežiūrint tam tikrų pasiekimų, bibliotekos darbe buvo daug paradiškumo, savigyros elementų. Vis labiau plėtėsi socialistinio lenktyniavimo reikalavimai, kartais ir pačių bibliotekininkų norai, nes už tai buvo skiriami didesni balai ir geresnė vieta tarp respublikos bibliotekų. Buvo reikalaujama beatodairiškai kasmet didinti skaitytojų skaičių, rengti įvairios tematikos bibliotekų apžiūras ir konkursus, renginius įvairiems istorinių datų jubiliejams, eiliniams partijos suvažiavimams pažymėti. Buvo jaučiama stipri smulkmeniška aukštesnių instancijų globa.

Glavlitas siuntė išimamų leidinių sąrašus. Iki 1988 m. išimti A. Kuznecovo, A. Solženycino, B. Vlestaru, A. Gladilino, T. Venclovos, S. T. Kondroto knygos. Buvo net paradoksų. 1988 m. kovo 15 d. Glavlitas įsakymu Nr.3 įsakė grąžinti A. Sluckaitės, T. Venclovos, S. T. Kondroto knygas į bibliotekų fondus ir pripažino, kad ankstesni įsakymai neteko galios. Deja, tai buvo neįmanoma, nes tuo metu Lietuvoje riboto naudojimo fondus turėjo tik didžiosios bibliotekos, o mažesnėse rajonų bibliotekose daug kas buvo sunaikinta negrįžtamai. Nuo 1988 m. Glavlito įsakymuose buvo nurodoma išimti leidinius ir perduoti į saugyklas, knygų aprašų korteles palikti kataloguose. Paskutinis Glavlito įsakymas „Dėl I. Kuznecovo knygos „V Krymskom podpolje“ išėmimo iš atvirų fondų“ datuotas 1988 m. rugpjūčio 1 d.

1986 m., restauravus Biržų tvirtovę, joje įsikūrė krašto muziejus ir biblioteka. Šį kartą visi centrinės bibliotekos skyriai įsikūrė po vienu stogu. 1989 m., minint Biržų miesto 400 metų jubiliejų, rajono biliotekose vyko parodų, skirtų šiai sukakčiai, apžiūra, organizuota poezijos šventė. Tais pačiais metais virš  Biržų tvirtovės suplevėsavo pirmoji Biržuose trispalvė vėliava.

Lietuvoje prasidėjus Atgimimo procesams, biblioteka atgavo savo prarastąjį vardą ir vėl tapo lietuvių kultūros skleidėja ir saugotoja. Tęstos 8-ojo dešimtmečio literatūrinės tradicijos, imta atkurti sovietmečiu naikintas dvasines vertybes. Vienas iš ramsčių, atgaivinant tai, kas buvo prarasta – knygos. Neįkainojama kultūrinė parama buvo užsienyje gyvenusių tautiečių savo gimtojo krašto bibliotekoms geranoriškai dovanotos knygos. 1991 m. iš kunigo E. Gerulio, gyvenusio Floridoje, biblioteka gavo vertingą dovaną – „Lietuvių eciklopediją“, išleistą Bostone. Kitos dvi jo siuntos bibliotekos nepasiekė. Vėliau iš D. Janutos ir p. Macytės-Mačionienės, gyvenusių JAV, gauti du pilni Bostone išleistos enciklopedijos rinkiniai. Be to, D. Januta dovanojo 6 tomų „Encyclopedia Lithuanica“ anglų kalba. Daug knygų siuntų bibliotekai dovanojo S. ir D. Šatai, G. Procuta, gyvenę JAV ir Kanadoje. Iš įvairių privačių asmenų, fondų paramos būdu bibliotekai dovanotos M. Katiliškio novelių rinkinio, A. Škėmos raštų, A. Barono, L. Žitkevičiaus, P. Lemberto, B. Brazdžionio, M. Yčo, Alės Rūtos ir kitų autorių knygos,  periodinių leidinių „Aidai“, „Tėvynės sargas“,  „Metmenys“, „Varpas“ komplektai. Taip pat knygas bibliotekai dovanojo skaitytojai, leidyklos, įvairių renginių svečiai ir lankytojai.

1990 m. įvyko nedidelė Centrinės bibliotekos struktūros reorganizacija. Panaikintas Metodikos skyrius, 3 kaimo filialai. Per pastarąjį laikotarpį Viešosios bibliotekos direktoriais dirbo I. Atkočaitienė, J. Enskaitis. 1995 m. Centrinė biblioteka vėl pavadinta Viešąja biblioteka. Tais pačiais metais prie Bibliotekos įkurtas rajono literatų klubas „Versmė“ ir „Širvėnos“ leidykla. Leistos knygos, organizuoti „Poezijos pavasariai“, rengti projektiniai renginiai, susitikimai su garsiais krašto žmonėmis, naujų knygų pristatymai. Įsimintini literatūriniai susitikimai su poetu B. Brazdžioniu, poetu ir kinematografininku J. Meku. Bibliotekos salėse vyko profesionalių Lietuvos ir užsienio atlikėjų koncertai, tradiciniai poezijos ir muzikos festivaliai, mokslinės konferencijos, susitikimai su įžymiais Lietuvos Respublikos visuomenės veikėjais, pasirašinėtos tarptautinės sutartys. Nuo 1996 m. Viešoji biblioteka tapo savarankiška, juridinio asmens statusą turinčia įstaiga. Įkurta buhalterija. Visų rajono bibliotekų knygų fondai perklasifikuoti pagal naują, daugiau paieškos galimybių teikiančią Universalią dešimtainę klasifikaciją (UDK).

2003 m. Biržų rajono savivaldybės viešoji biblioteka pradėjo dirbti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. patvirtintą ir finansuojamą Lietuvos Respublikos bibliotekų integralios informacijos sistemos (LIBIS) programą. Viešojoje bibliotekoje pradėtas kurti rajono bibliotekų elektronins dokumentų katalogas. Tai sumažino darbo sąnaudas. Įsijungus į tos pačios sistemos Analizinės bibliografijos posistemę, pagerėjo informacinių procesų kokybė, rajono laikraščių straipsnių analiziniais aprašais papildoma Nacionalinės bibliografijos duomenų bazė. 2007 m., įsijungus į Skaitytojų aptarnavimo posistemę, pradėjo veikti skaitytojų registravimo, aptarnavimo ir apskaitos posistemė. Nuo 2003 m. Viešojoje bibliotekoje  veikia Interneto skaitykla.

2004 m., vykdant Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimą „Dėl Biržų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos tinklo pertvarkymo ir Biržų krašto muziejaus „Sėla“ veiklos optimizavimo“, uždaryti aštuoni  neperspektyvūs, mažiausi pagal skaitytojų skaičių, arčiau Biržų miesto esantys kaimo filialai.

2005 m. keturiuose rajono Viešosios bibliotekos filialuose pagal PHARE programos finansuojamą projektą „Viešojo interneto prieigos taškų steigimas kaime“ įsteigta pirmoji vieša interneto prieiga kaime. Taip Kratiškių, Pabiržės, Papilio ir Vabalninko filialų lankytojams buvo suteikta galimybė pirmiesiems naudotis internetu ir kitomis elektroninėmis paslaugomis.  2009 m., įgyvendinus projektą „Bibliotekos pažangai“, viešieji interneto prieigos taškai įsteigti ir kituose 24 kaimų filialuose. Daugumoje rajono bibliotekų vyksta kompiuterinio raštingumo mokymai, šviečiamojo pobūdžio akcijos ir konkursai.

Nepriklausomybės atkūrimas atnešė dideles permainas visame respublikos kultūriniame gyvenime. Permainos privertė keistis, mokytis galvoti kitaip, ieškoti, gauti ir taupyti. Bibliotekų veiklos efektyvumą didžiąja dalimi lemia tinkamai sukomplektuoti ir atnaujinti spaudinių fondai, naujų informacinių technologijų panaudojimas ir tobulinimas, profesionalūs ir naujovių ieškantys specialistai. Dabartiniu metu sunku tinkamai komplektuoti ir formuoti knygų fondus. Knygų pasiūla neatitinka įsigijimo galimybių. Sunkmečiais vadinamų laikotarpių bibliotekos istorijoje, turbūt, buvo ne vienas. Lėšų stinga ir dabar.  Pagal galimybes biblioteka dalyvauja įvairiuose projektų ir programų konkursuose. Tai leidžia nors iš dalies papildyti dokumentų fondus, plėsti paslaugas. Skaitytojai vertina ir naudojasi naujomis bibliotekos paslaugomis. Kasmet daugėja lankytojų, didėja spaudinių išdavimas.

Šiuo metu rajono bibliotekų tinklą sudaro 27 bibliotekos: Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka, Vabalninko miesto filialas ir 25 kaimo filialai. Atsiradus galimybėms gerinama Viešosios bibliotekos ir jos filialų materialinė bazė. Nuo 2001 m. Viešajai bibliotekai vadovauja direktorius Vygantas Muralis. 2010 m. pabaigoje Viešosios bibliotekos veiklos      80 - ečio proga gražią bibliotekininkų iniciatyvą parėmusios Biržų rajono savivaldybės tarybos  sprendimu bibliotekai suteiktas garsaus knygnešio Jurgio Bielinio vardas, simboliškai įpareigojantis nešti šviesą žmonėms.

 

 

 
Paskutinis atnaujinimas: 2011-06-13 11:40:35
 

Irutė Varzienė
Biržų rajono savivaldybės merė

Gyvenimo aprašymas
Darbotvarkė
Priėmimo valandos
Veiklos ataskaita
PRISIJUNGIMAS GYVENTOJAMS
Naujienų prenumerata






Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Vytauto g. 38, LT-41143 Biržai
Tel.: (8 450) 43 142,
Faks.: (8 450) 43 134,
El. p.: savivaldybe@birzai.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre,
kodas: 188642660
© 2012 - 2013 Biržų rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.