Gedulo ir vilties dienos minėjimas Biržuose prasidėjo Šv. Mišių auka – už gyvus, mirusius, negrįžusius tremtinius, politinius kalinius. Anot klebono Jono Morkvėno, tikėjimas sibiruose stiprino sugrįžimo, išgyvenimo viltį. Būtina, kad tremtiniai kalbėtų, primintų.
Biržų pilies Arsenalo salėje Jurga Vilė Biržų „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos ir Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos šeštokams pristatė knygą „Sibiro haiku“. Autorė kalbėjo apie knygos užgimimo istoriją, pagrindinio herojaus Algiuko (ne)vaikišką požiūrį į badą, skausmą, išsiskyrimus, mirtį, grįžimą į Lietuvą našlaičių traukiniu. Daiktai iš seno dėdės Alfonso lagamino irgi pasakojo apie tremtinių kasdienybę: kas yra svarbiausia, kas išlieka, kam reikia vežtis giminės nuotraukų albumą. Labiausiai klausytojams patiko kleketuoti, kaip kleketuoja gandras, likęs Lietuvoje, nepamirštas, kviečiantis grįžti. „Sibire obuoliai neauga“ – taip vadinosi susitikimas apie ištremtą vaikystę.
Užušiliuose, kaip kasmet, laukė saujelė ištikimųjų užušiliečių, gėlėmis išpuoštas koplytstulpis (autorius Algirdas Butkevičius), skirtas Mokytojams tremtiniams, tremtinių choras „Tremties aidai“ (vadovė Laima Aukštuolienė). To, kas patiriama Užušiliuose, užtenka ilgam: tikri pokalbiai, geriausiai būtent čia skambančios tremties dainos, žolelių arbatos, duonos ir lašinių skonis. Pasak Jurgos Vilės, „tremtis yra mūsų kraujuje, teka gyslomis, nors mums kartais ir atrodo, kad pamiršome“. Kalbėta ir apie nuolat atsikartojantį obuolių motyvą „Sibiro haiku“: „ Obuoliai – tai Lietuva“, - sako Algiuko tėtis, atsisveikindamas su sūnumi. Abu dar nežino, kad tai paskutinis atsisveikinimas.
Prie buvusios Biržų geležinkelio stoties, prie Tremtinių koplytstulpio (autorius Algirdas Butkevičius) iškalbėta, išdainuota tremties istorija, praeitis ir dabartis. Bene svarbiausia, kad susitiko kartos: Jaunieji šauliai, gimnazistai, kariai savanoriai, tremtiniai, jų artimieji ir tie, kuriems rūpi, kuriems svarbu ateiti. Iškilmingoje ceremonijoje Dievui ir Tėvynei pasižadėjo 11 Jaunųjų šaulių. Biržų „Saulės“ gimnazijos choras „Solis Ortus“ (vadovė Danguolė Kazakevičienė, akomponavo Regina Baronienė) taip dainavo apie Lietuvą, kad, rodės, niekas niekad mūsų nenugalės, nes tiek daug meilės ir tikėjimo!
Birželio 14-ąją, skirtą tremčiai, 1949-ųjų trėmimui „Priboi“ (Bangų mūša) atminti, ypatingoje vietoje, iš kurios į Sibirą išvežti biržiečiai, bendrai maldai kvietė kun. Raimundas Zimka, kun. Rimas Mikalauskas, kalbėjo Vytautas Linkevičius, Valdemaras Valkiūnas, Steponas Staškevičius, Edita Lansbergienė, gimnazistė Vaiva Varžinskaitė. Rašytojos Jurgos Vilės perskaityta ištrauka apie Vilniaus geležinkelio stotį („Sibiro haiku“) dar kartą priminė visus tremtinius jungiančius archetipus: beldimas naktį, gyvuliniai vagonai, šaltis, badas, mirtys, Lietuvos, duonos, obuolių(!) ilgesys.
Biržų krašto muziejus „Sėla“ informacija ir nuotraukos