2021-11-08
Platelių dvaras ilgą laiką buvo Oginskių giminės nuosavybė. Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos, 1800 m. naujasis valdovas Pavelas I buvusiam Imperatoriškosios bibliotekos direktoriui ir Imperatoriškosios dailės akademijos prezidentui Ogiustui de Šuazeliui-Gufjė (de Choiseul-Gouffier) dovanojo Platelių dvarą, kurį Šuazeliai valdė iki pat 1940 m.
Už Ogiusto sūnaus Oktavijaus ištekėjusi pirmoji Lietuvos moteris rašytoja garsioji Sofija Tyzenhauzaitė, žavėjusi ir Prancūzijos imperatorių Napoleoną, ir Rusijos carą Aleksandrą I, savo vieninteliam sūnui krištatėviu pasirinko Rusijos valdovą, o šis savo vardu berniuką pakrištijo. Aleksandras de Šuazel-Gufjė ne vėliau kaip 1870 m. nusipirko Papilio dvarą, kurį giminė taip pat valdė iki 1940 m.
Į Žemaičių muziejų „Alka“ suvežtų iš nacionalizuojamų dvarų vertybių didžiausias buvo Platelių dvaro rinkinys. 1940 m. iš šio dvaro buvo atvežta net keli sunkvežimiai įvairių meno vertybių, beveik visas dvaro archyvas, dalis bibliotekos. Dvare likęs turtas 1943 m. sudegė kartu su rūmo pastatu.
Papilio dvaro likimas liūdnesnis. Nors šiandien dar tebestovi didžiulis nykstančių pastatų kompleksas (tarp jų – ir medinis dvaro rūmas), nėra jokių išlikusių artefaktų, liudijančių grafų buitį, kasdienybę. Anot prisiminimų, dalį daiktų grafienė Matilda išvykdama į Prancūziją nuvežė į Parovėjos dvarą, paliko savininkei Balbinai Žurauskienei, kuri vėliau buvo ištremta į Sibirą. Baldai neva buvo išvežti į Šiaulių dramos teatrą. Tad šioje parodoje paskutinieji Papilio dvaro valdytojai - Aleksandro sūnus Gabrielius ir šio dukra Irena - į Jus žvelgia tik iš nuotraukų albumo.
Ne visa Platelių dvaro vertybių kolekcija, atsivežta iš Žemaičių muziejaus „Alka“, eksponuojama šioje salėje. Atidžiai apsidairykite II a. vestibiulyje, o išeidami iš rūmų – rūbinėje. Taip pat nedidelę, bet įdomią paveikslų galeriją rasite arsenalo pastate, kur Jūsų laukia dar vienas intriguojantis eksponatas.
