Biržų rajono savivaldybės tarybos „Biržų atgimimo“ frakcija užregistravo ir svarstymui teikia sprendimo projektą „Dėl Biržų rajono savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. T-53 „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Sprendimo projekto esmė (citata): „ne mažiau kaip 50 proc. Savivaldybei skirtų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti. KPPP finansavimo lėšos skirtos vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti turi būti procentaliai tolygiai paskirstytos Biržų miesto ir Biržų rajono kaimo seniūnijų gatvių ir kelių tiesimui, rekonstravimui bei kapitaliniam remontui“.
Visiškai be jokios ironijos: džiugu, kad savivaldybės tarybos nariai pagaliau nuo abstrakčių pamąstymų pereina prie dokumentų kalbos ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia sprendimo projektus. Tai yra tikrai gerbtinas žingsnis konstruktyvumo link.
Visgi nesinori, kad emocingi ir politizuoti pareiškimai bei niekur nenuvedančios ilgos diskusijos neužgožtų argumentų esmės, trumpai ir praktiškai bandysiu paaiškinti Savivaldybės administracijos poziciją teikiamu klausimu: trūksta aiškumo, kaip bus nusprendžiama, kokiomis dalimis ir kokiems darbams lėšos turi būti paskirstytos ir kaip tokį padalinimą įgyvendinti praktiškai. Neaiškumai dėl lėšų paskirstymo atsiranda dėl projektų verčių skirtumų, įgyvendinimo trukmės ir finansavimo neapibrėžtumų.
- Jei skirstysime pagal remontuojamų/tiesiamų atkarpų ilgį, skirsis darbų kaina, nes darbų pobūdis nebus identiškas, vyks viešieji prikimai ir niekas negali užtikrinti, kad pasiūlytos mažiausios darbų kainos atitiks reikalavimą vienodai paskirstyti KPPP lėšas
- Jei tiesiog matematiškai paskirstysime lėšų sumas kaimui ir miestui, susidursime su neaiškumais kitu kampu. Savivaldybei skirtų KPPP lėšų objektų sąrašas tvirtinamas Tarybos sprendimu. Kiekvienam rekonstruojamam ar naujai tiesiamam keliui ar jo ruožui yra rengiamas techninis projektas, kuriame nurodomi konkretūs kelio sutvarkymo sprendiniai, fiksuojamas tvarkomo kelio ilgis ir plotis. Tokio projekto parengimas, priklausomai nuo sudėtingumo ir objekto dydžio gali užtrukti nuo ½ iki 1 m. Parengtas projektas turi gauti ekspertų išvadas dėl sprendinių tinkamumo (1-2 mėn.). Tik tada pereinama prie viešųjų pirkimų procedūrų (priklausomai nuo objekto dydžio, 1,5-2,5 mėn.). P.S. nurodyti terminai galioja idealiems atvejams, kai nėra vėlavimų, pretenzijų ir kitų objektyvių, nuo savivaldybės administracijos nepriklausančių trikdžių
Modeliuokime situaciją: turime panašaus dydžio objektus kaime ir mieste, tikimės panašios darbų kainos. Įvyksta viešieji pirkimai ir paaiškėja, kad objektą kaime nupirkome už mažesnę kainą nei planuota, o objektas mieste atsieis bent 10 proc. daugiau, nei planuota. Ir turime situaciją, kai vietoje 50/50 proc. lėšų kaimo ir miesto keliams remontuoti duotais metais realiai gauname 40/60 proc. Vadovaudamiesi tarybos sprendimu turime imtis veiksmų:
a) nutraukti pirkimą dėl objekto mieste (per brangu) ;
b) skubiai ieškoti mažesnio objekto (gerai, jei toks Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintame KPPP lėšų objektų sąraše yra ir techninis projektas jam jau parengtas) ir pradėti viešąjį pirkimą, tikintis (ne faktas, kad lūkestis atitiks realybę) proporciją atitinkančios darbų kainos. Tai užtruks mažiausiai 2-3 mėn.
c) skubiai ieškoti mažo objekto kaime (nes iki 50 proc. atitinkančios lėšų sumos dar trūksta darbų), atitinkančio b) punkte nurodytas sąlygas, ir atlikti tuos pačius veiksmus su tais pačiais lūkesčiais;
d) veiksmai, nurodyti b) ir c) punktuose sklandžiai įvyksta (idealiai atitinka turimų techninių projektų, planuojamų darbų ir jų verčių rodikliai ir apimtys) ir sutartys su rangovais pasirašomos.
e) dėl savo idealumo d) variantas nėra įmanomas. Tiksli lėšų paskirstymo atitiktis nėra įmanoma. Praktika rodo, kad net turint reikalingas sutartis darbams vykdyti, tie darbai nebūtinai bus atliekami tada, kai bus tinkamos oro sąlygos ir esant pakankamai laiko iki metų pabaigos (primenu, kad KPPPP lėšos neperkeliamos į kitus metus), nes rangovai dažnai turi sutartis dėl kelis ar keliolika objektų, darbus kuriuose jie planuoja pagal savo kriterijus. Nebūtinai susitarsime, kad Biržuose privalomi atlikti darbai rangovui bus prioritetiniai. Savivaldybei visada skauda dėl nepanaudotų lėšų. Net rugsėjį imantis veiksmų valdyti rizikas, nepavyksta pasiekti 100 proc. lėšų panaudojimo. Šiemet liko ~25 tūkst. Eur nepanaudotų lėšų. Kitaip tariant, panaudota 98,3 proc. visų skirtų lėšų.
Griežtai apsiriboję savo teisę laviruoti ir perkelti lėšas iš miesto objektų į kaimo ir atvirkščiai, neabejotinai turėsime gerokai didesnes rizikas ne tik nepasiekti 50/50 procentų lėšų paskirstymo, bet ir apskritai nepanaudoti lėšų; darbai bus dirbtinai skaidomi į dalis, stabdomi, prie jų vėl grįžtant po metų. Į tokią situaciją netruks sureaguoti rangovai: dėl neužtikrintumo dėl darbų finansavimo ir galimų projektų įgyvendinimo apimties pokyčių galimas rangos darbų verčių kilimas ar net atsisakymas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Visa tai neabejotinai trikdys gyventojus ir blogins jų gyvenamos aplinkos kokybę.
f) tie, kurie mano, kad per daug užsicikliname dėl preciziškai tikslaus lėšų paskirstymo (juk, koks skirtumas +/- keli tūkstančiai ar keli šimtai metrų), akivaizdžiai nėra turėję jokių reikalų su Lietuvos automobilių kelių direkcija. Šiai KPPP lėšų panaudojimo kontrolę atliekančiai institucijai sąvoka„+/-„ neegzistuota. Jei Savivaldybės tarybos sprendime bus numatyta proporcija 50/50, ji tokia ir turės būti.
Tai, kas išdėstyta, prašau traktuoti vien tik kaip praktinį Savivaldybės administracijos pozicijos dėl teikiamo sprendimo projekto paaiškinimą.
Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė
