Rugsėjo 22 d., penktadienį, Biržų „Saulės“ gimnazistai ir biržiečiai, kuriems rūpi skaudi Holokausto tema, paminėjo Lietuvos žydų genocido dieną. Tradiciškai pėsčiomis buvo nueitas kelias nuo Biržų geto iki Pakamponių, kur 1941 metų rugpjūčio 8 dieną buvo nužudyti 2400 biržiečių žydų.
Kelio pradžioje buvo atiduota pagarba tiems žmonėms, kurie rizikuodami savo šeimų gyvybėmis gelbėjo savo kaimynus žydus ir jų vaikus. Kiekvienai šeimai yra pasodintas medis prie upės toje miesto dalyje, kur kažkada prieš tragiškus įvykius gyveno žydai ir kur, atėjus naciams, buvo suvaryti į getą.
J. Basanavičiaus ir Kilučių gatvės kampe stovi senas medinis namas. Buvo sustota ir prie jo. Prieš karą ten gyveno žydų Lipšicų šeima, turėjusi nuosavą krautuvėlę ir puikiai bendravusi su savo kaimynais lietuviais. Simpatiją jautė vienas kitam ir jų vaikai: lietuvaitė Regina ir žydas jaunuolis Icikas. Likus vos porai mėnesių iki tragiškos savo žūties Pakamponių miškelyje, jis parašė kupiną blogos nuojautos eilėraštį „savo kaiminkai Reginai“. Jaunuolių romantišką draugystę nutraukė 1941 m. rugpjūčio 8 d. žudynės. Išgyveno tik Lipšicų dukra Gita, tuo metu besimokiusi Vilniuje, tačiau neišvengusi ir praėjusi Vilniaus geto ir koncentracijos stovyklų pragarą.
Pakamponių miškelyje prieš kelerius metus litvakų palikuonių Glendos ir Abelio Levitų rūpesčiu buvo atidengtas paminklas – vingiuotas lyg upė, kuriame surašyti čia žuvusiųjų vardai - tiek, kiek žinoma, daugiau kaip 500. Tuščios žvaigždės paliktos tiems, kurių vardų kol kas nepavyko išaiškinti. Jų vardai skambėjo ir įraše, kuriame pavardes skaito „Saulės“ gimnazijos Tolerancijos ugdymo centro mokiniai.
Nuotraukos - Biržų krašto muziejaus „Sėla“
Parengta pagal Biržų krašto muziejaus „Sėla“ informaciją
