Kasmet, tarp reikšmingų valstybės datų, Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios, vyksta Lietuvių kalbos dienos. Tiesa, šiemet jų laikotarpis pratęstas iki gegužės. Neprarasta viltis susitikti ir pagerbti savo gimtąją kalbą ne tik nuotoliniu būdu. Tačiau nepaisant renginiams nepalankių aplinkybių, Biržų rajono savivaldybėje vyksta patys įvairiausi renginiai, skirti lietuvių kalbai – kalbos konkursai, viktorinos, protų mūšiai, virtualios parodos, meninio skaitymo konkursai, kūrybiniai projektai, kalbos savaitės.
Biržų rajono savivaldybėje švietimo, kultūros įstaigos kiekvienais metais aktyviai dalyvauja Lietuvių kalbos dienų renginiuose. O šiais metais įstaigos, pasitelkusios virtualiasias galimybes, ypač kūrybingai įgyvendino Lietuvių kalbos dienų pagrindinnį tikslą – stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, kelti lietuvių kalbos prestižą.
Džiugu, kad galima pasidalinti jau įvykusiais Lietuvių kalbos dienų renginių atgarsiais.
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žodžiais: „Mūsų kredo – tai mūsų seniausios dainos ir mūsų ateities muzika. Tos dainos – tai tartum brangaus marmuro uolos, ir laukia jos tik genijaus, kur mokės iš jų pasigaminti nemirštančius veikalus.“ pradėta Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos parengta virtuali lietuvių liaudies dainynų paroda „Dainoje skambantis žodis“.
Parodoje pristatyti Mokyklos bibliotekos fonduose esantys liaudies dainų dainynai nuo 1962 m. Tai ir Stasio Šimkaus parengtas dainų rinkinys „Plaukia sau laivelis“ (Vilnius, 1962): leidinį sudaro penki tomai, dainos solistams, ansambliams, chorams. Parodoje pristatoma ir 1962 m. išleista Lietuvos TSR mokslų akademijos ir Lietuvių kalbos ir literatūros instituto parengta „Lietuvių tautos tautosaka“ (Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1962).
Pristatomos lietuvių kompozitorių harmonizuotos ir aranžuotos, profesionaliai parengtos, ir atskirų tautosakos rinkėjų užrašytos dainos. Pateikiami skirtingų temų: visai Lietuvai ir atskiriems jos regionams būdingos dainos, tradicinių švenčių dainos, keli dainynai skirti motinai, tremčiai, pokario rezistentų kovoms. Pristatomos ir A. Klovos parengtos „Biržų krašto meilės dainos“ (Vilnius: Muzika, 1990), aukštaitiškų dainų rinkinys „Gale lauko vienasėdis“ (Vilnius, 1989).
Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos pasididžiavimas – Vlado Jakubėno harmonizuotos lietuvių liaudies dainos. Parodoje pristatomas rinkinys „Už jūrių marių. Lietuvių liaudies dainų išdailos chorams“ (Vilnius, 1994). Parodą galima peržiūrėti:
Biržų rajono Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos moksleiviai dalyvavo respublikinėje ugdymo įstaigų kūrybinių darbų virtualioje parodoje „Pažink kalbos dalis“, kurios tikslas mokyti mokinius kūrybiškai pateikti daiktavardžių sąsajas su veiksmažodžiais, lavinant lietuvių kalbos vartojimo ir informacinių technologijų pritaikymą mokantis lietuvių kalbos įgūdžius bei skatinti mokinius tyrinėti lietuvių kalbą ir atrasti jos vaizdingumą.
Vasario 15 ir 22 dienomis gimnazijoje vyko nuotolinis meninio skaitymo konkursas „Lietuviško žodžio skambesy“, kurio tikslas skatinti mokinius plačiau domėtis gimtąja kalba, ugdyti mokinių saviraišką, originalumą. Mokiniai skaitė patikusias eiles, ištraukas iš prozos kūrinių. Jų skaitomi tekstai vertė įsiklausyti, pajusti žodžių skambesį ir prasmę. Džiugino, kad mokinių pasirinktų skaitomų tekstų autoriai buvo lietuvių rašytojai bei poetai. Išrinkti geriausi skaitovai.
Kovo 10 d. protų mūšyje „Moki žodį − žinai kelią“ dalyvavo 7, 8 ir Ig klasių mokiniai. Jiegilinosi į lietuvių kalbos garsų pasaulį, domėjosi knygnešių veikla, lietuviško žodžio istoriniu keliu, prisiminė pasaulio kalbų šeimas, skaitė eilėraščius ir bandė atspėti pateiktų eilėraščių autorius. Vėliau susiskaičiavę rezultatus, įsivertinę savo žinias mokiniai suprato, kad lietuvių kalba yra įdomi ir žinios, kurias įgijo dalyvaudami proto mūšyje, jiems labai pravers.
1 klasės mokiniai su mokytoja rinko labiausiai patikusį eilėraščio posmą, iliustravo jį ir nurašė dailyraščiu. Mokinių darbus galite peržiūrėti čia.
Be visų kitų įdomių ir prasmingų veiklų, Biržų rajono Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos moksleiviai dalyvavo meninio skaitymo konkurse, kūrė laišką Lietuvai taip pagerbdami gimtąją kalbą ir suprasdasdami jos svarbą ir reikšmę.
Nemažai Lietuvių kalbos dienų renginių vyko ir Biržų „Aušros“ pagrindinėje mokykloje. 7a ir 7c klasės mokiniai, pasitelkdami internetinį įrankį Kahoot, kovo 10 d. dalyvavo smagioje viktorinoje apie kalbą ir literatūrą. Jiems teko pasukti galvą mąstant apie Biblijoje minimas riešutų rūšis, 2020 m. išrinktus metų posakius, naujadarus, prisiminti Hario Poterio nuotykius, pažinti ekranizuotus kūrinius.
Taip pat Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos mokiniai dalyvavo kūrybiniame projekte „Eik spardyti debesų“. Septintokai turėjo rasti originalų lietuvišką keiksmą, jį užrašyti ir iliustruoti.
Veiklos tęsėsi dalyvaujant respublikiniame ugdymo įstaigų mokinių kūrybinių darbų virtualios parodos „Pažink kalbos dalis“ konkurse. Integruotose lietuvių kalbos ir literatūros bei informacinių technologijų pamokose, naudodami įvairias informacinių technologijų programas, tyrinėdami lietuvių kalbos vaizdingumą, mokiniai fotografavo daiktavardžius, juos iliustravo veiksmažodžiais. Mokinių darbai eksponuojami naujienų svetainėje https://www.manokrastas.lt/page/virtuali-paroda.
Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai septintos klasės moksleiviai panoro eiliuotai kreiptis į Lietuvą. Per lietuvių literatūros pamoką prisiminę akrostichą pabandė sueiliuoti žodį LIETUVA arba dedikaciją LIETUVAI. Ne visiems sekėsi kalbėti poetiškai, bet jų pastangos prabilti eiliuotai Lietuvai ir apie Lietuvą buvo tikrai nuoširdžios.
Kovo 9 d. pirmokai rašė dailyraštį „Gražiausi lietuviški žodžiai“. Nors mokiniai dar nemoka visų abėcėlės raidžių, bet parašyti svarbiausius žodžius jau sugeba. Konkurso metu vaikai stengėsi taisyklingai parašyti raides, be klaidų nurašyti dešimt žodžių, švariai ir tvarkingai atlikti užduotį. Tai pirmieji mokinių bandymai parodyti, ką moka, pasidžiaugti laimėjimais.
Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, išvakarėse 8a klasės mokiniai „spaudė ranką“ Nepriklausomybės akto signatarui Jonui Basanavičiui ir dėkojo už jo darbus Lietuvai, laisvei, žmonėms. Idėja buvo tokia: prisimenant iškilias Lietuvai asmenybes aptarti jų veiklą, nuopelnus ir padėkoti jiems už tai, kuo esame ir ką turime. Pasirinktas buvo dr. Jonas Basanavičius. Perskaitę ir per lietuvių literatūros pamoką aptarę jo biografiją, veiklą, asmenybę, aštuntokai ant kopijuotų Monikos Vaicenavičienės knygos ,,Pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“ (Vilnius, 2018, Tikra knyga) lapų rankos rašė savo padėkas, taip tarsi paspausdami ranką signatarui. Padėkose jie minėjo ir Vasario 16-osios Nepriklausomybę, ir lietuvių kalbos puoselėjimą, Lietuvių mokslo draugijos įkūrimą, ir nuopelnus atidarant pirmąją dailės parodą, įkuriant pirmąją lietuvišką gimnaziją Vilniuje, dėkojo ir už rūpestį išsaugoti Gedimino pilį nuo griovimo, kelionę į Ameriką ir lėšų Tautos namams statyti rinkimą, lietuviškų knygų leidimą, Lietuvos vėliavos kūrimą, laikraščio ,,Aušra“ leidimą. Visiems buvo verta prisiminti mūsų patriarcho nuopelnus, nes „nestudijuodami istorijos negalime suprasti savo praeitis, įvertinti dabarties ir planuoti ateities“ (A. Zamoyskis). Šių mokinių darbų nuotraukų galeriją rasite straipsnio apačioje.
Vasario 26 d. 4a, b, c klasių mokiniai dalyvavo viktorinoje „Lietuvių rašytojai ir jų kūriniai“. Mokiniai Kahoot programėle turėjo atpažinti lietuvių rašytojus ir jų kūrinius. Jie sužinojo, kad Jonas Jablonskis buvo kalbininkas, parašęs tuo metu lietuvių kalbos gramatiką. Pagal jo nustatytas taisykles ir šiandien kalbame, rašome. Mokiniai džiaugėsi galėdami parodyti savo žinias ir didžiuotis savo gimtąja kalba.
Papilys taip pat nepraleido progos paminėti Lietuvių kalbos dienų.
Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos Papilio pagrindinio ugdymo skyriuje ketvirtokai aktyviai įgyvendino skaitymo skatinimo projektą „Skaitymo virusas“. Mokiniai su klasės mokytoja Laima Bajoriene domėjosi smulkiąja tautosaka, rinko patarles, priežodžius ir mįsles apie gimtąją kalbą ir kalbos padargus. Pro akis nepraleido ir garsių žmonių pastebėjimų apie kalbą. Surinktą medžiagą ketvirtokai, padedant mokytojai, vaizdžiai pristatė renginio metu.
Mokiniai taip pat entuziastingai dalyvavo viktorinoje „Moki žodį – rasi kelią“. Klausimų buvo įvairių – rimtų ir linksmų, lengvų ir sunkių. Visi apie kalbą, knygą ir knygnešius. Ketvirtokai atsakinėjo pakeldami spalvotas korteles su atsakymo raide. Po viktorinos išrinkti geriausi kalbos žinovai. Renginio pabaigoje paskelbta naujiena − biblioteką pasiekė didelė Vytauto Račicko knygų kolekcija. Šio rašytojo knygos ypač mėgstamos jaunųjų skaitytojų. Bibliotekininkė pristatė dvi iš jų „Nippė nori namo“ ir „Nippė namie“. Taip smagiai buvo paskleistas skaitymo virusas.
Maloniai nustebino, kad ir mažiausieji aktyviai dalyvauja Lietuvių kalbos dienų renginiuose. Kovo 1–5 d. Biržų lopšelyje darželyje „Ąžuoliukas“ vyko kalbos savaitė „Yra šalis Lietuva“, skirta vaikų kalbiniams įgūdžiams formuoti ir plėtoti. Kiekvieną dieną vyko skirtingosveiklos. Vaikai kartu su mokytojomis kalbėjosi apie gimtosios kalbos svarbą bei jos išsaugojimą, aiškinosi, kas yra kalba, kam ji reikalinga. Klausėsi „Liežuvėlio pasakėlės“, mokėsi daryti artikuliacinę mankštelę, mankštino pirštukus pagal eiliuotus tekstus. Dieną „Iš tautosakos lobyno“ susipažino su smulkiosios tautosakos kūrinėliais: sekė pasakas be galo, minė mįsles, pakartojo greitakalbes, mėgdžiojo gyvūnų balsus, inscenizavo pasakas. Vaikai smagiai draugavo su raidėmis, žaidė žodžių ir raidžių žaidimus, mokėsi išgirsti garsus „Gražūs žodeliai ir linksmos raidelės“, kūrė knygas.
Organizuotose veiklose mažieji ugdėsi kūrybiškumą, kalbinius gebėjimus, meilę knygai, lietuviškam žodžiui ir gimtajai kalbai.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena paminėta tradicinėje raiškiojo žodžio šventėje „Lietuva vaiko širdy“. Vaikai, mokytojos ir tėveliai bendravo virtualioje erdvėje. Skambų lietuvišką žodį Lietuvai skyrė trylika skaitovų, o išmokti kūrinius vaikams padėjo šeimos nariai ir mokytojos.
Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji bibliotekoje visą pavasarį vyksta virtualus konkursas „Vieno daikto istorija“. Konkurso dalyviai fotografuoja savo jiems svarbius senus daiktus ir dalinasi trumpa jo istorija. Daiktai gali būti įvairiausi − knyga, laiškas, atvirukas, baldas ir kt. Tarp tų išskirtinių daiktų yra broškė, kuri, pasak jos savininkės, yra „lyg pažadas, kad gyvenimas bus gražus ir atviras“. Taip pat 1926 m. išduotas pasas, jo viršelis paženklintas antspaudu, kad „1940 m. renkant Liaudies Seimą balsuoja“. Tuo ir įdomus tas pasas, kad sovietinė valdžia taip kontroliavo piliečių nusistatymą naujos valdžios atžvilgiu. Neini balsuot, vadinasi, esi prieš sovietinę valdžią. Net neabejotina, kad tų daiktų su savo ypatinga istorija bus dar ne vienas.
Kirdonių universalus daugiafunkcis centras minėdamas Lietuvių kalbos dienas surengė virtualią viktoriną ,,Neieškok lietuviško žodžio kišenėje“, kurioje nebuvo reikalingi jokie vedėjai, galima žaisti, kur nori, kada patogu, su geriausiu draugu ar šeima. Ši viktorina vyko centro „Facebook“ paskyroje. Po kiekvieno viktorinos klausimo yra pateiktas teisingas atsakymas. Dalyvaujant viktorijoje, galima pagilinti žinias, ne tik apie kalbos dalykus, bet ir pasitikrinti, ar gerai pažįstami lietuvių literatūros autoriai, kūriniai, prisiminti skaitytas jų ištraukas.
Be viktorinos, dar ir surengta paroda ,,Atvirlaiškis“, skirta Seimo paskelbtiems Archyvų metams paminėti. Centro kolektyvas atvertė senelių albumus ir atrado visą lobyną. Atvirlaiškiai datuojami nuo 1906 iki 1945 metų, atsiųsti iš įvairiausių Lietuvos ir užsienio kampelių, užrašyti ranka ir lietuviškai. Parodoje apie 80 eksponatų, kuriuos galima bus pamatyti pasibaigus karantinui.
Dėkojame įstaigoms už Lietuvių kalbos dienų renginius. Didžiulio pasididžiavimo verti mokytojai, auklėtojai, kultūros įstaigų darbuotojai ir visi geros valios žmonės, prisidėję prie šios prasmingos veiklos. Tik šių darbščių ir kūrybingų žmonių dėka galime didžiuotis, kad kalbame gražia, skambia gimtąja lietuvių kalba. Lietuvių kalbos ateitis priklauso nuo mūsų visų, todėl branginti ir puoselėti gimtąją kalbą reikia mokytis jau nuo ankstyvos vaikystės. Juk „kalba, kuria kalbam ir kuria didžiuojamės, yra mūsų kalba. Joje užtenka žodžių meilei ir neapykantai, džiaugsmui ir liūdesiui. Ji niekam negrasina, ji nieko neatstumia. Kaip ir visos, ji nori gyventi“ (Just. Marcinkevičius).
Linkime ir kviečiame domėtis savo kalba, tobulinti jos vartojimo įgūdžius. Primename, kad Lietuvių kalbos dienų renginiai dar vyks ir kitose Biržų rajono savivaldybės kultūros, švietimo įstaigose, daugiau galima sužinoti čia.
Biržų rajono savivaldybės informacija
