Autentiški asmenvardžiai, išskyrus tam tikrus jų tipus, rišliame rašytiniame tekste ar žodžių junginyje yra gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės. Autentiški asmenvardžiai negramatinami, kai vartojami nerišliame tekste – ne sakinyje, ne žodžių junginyje: afišose, knygų antraštėse, adresuose, rekvizituose, sąrašuose, blankuose, skliaustuose šalia adaptuotų asmenvardžių ir pan.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2016 m. gegužės 26 d. yra priėmusi protokolinį nutarimą Nr. PN-3 „Dėl rekomendacijos „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“, reglamentuojantį galūnių dėjimą prie nelietuviškų asmenvardžių.
Kaip ir ankstesniame nutarime išlieka tie patys trys gramatinimo būdai – galūnės dėjimas po apostrofo, tiesiogiai prie asmenvardžio kamieno ir keičiant baigmens balsę ar kitoje kalboje esančią galūnę sava galūne. Tik gerokai pasikeičia tų būdų taikymo galimybės: tarkim, galima gramatinti galūnę rašant po apostrofo ar tiesiogiai po baigmens, pavyzdžiui: Ivanov (Ivanovas) – Ivanov’as, Ivanov’o, Ivanov’ui... arba Ivanov – Ivanovas, Ivanovo, Ivanovui... Po apostrofo galūnės dedamos siekiant asmenvardžio tikslumo; kai tikslumas nėra svarbus ir siekiant grafinio paprastumo, jos dedamos tiesiai prie baigmens arba jį keičiant.
Primename, kad rišliame tekste pridedant lietuviškas galūnes gramatinti būtina tiek autentiškus, tiek adaptuotus svetimos kilmės asmenvardžius ir vietovardžius.
Daugiau informacijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainėje www.vlkk.lt.
