2025 m. gegužės 15–16 dienomis Biržuose vyko tarptautinio projekto „Accelerating and mainstreaming transformative NATure-bAsed solutions to enhance resiLIEence to climate change for diverse bio-geographical European regions“ (NATALIE), įgyvendinamo pagal Europos Sąjungos programą „Horizon Europe“, Lietuvos ir Latvijos partnerių susitikimas. Į Biržus atvyko Latvijos Žiemgalos regiono aplinkosaugos ekspertai, projekto koordinatoriai bei Latvijos žemės ūkio ir technologijų universiteto mokslininkai, kurie dvi dienas dirbo su savivaldybės administracijos specialistais ir UAB „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“ komanda.
Biržų rajono savivaldybė šiame projekte dalyvauja kaip „sekėja“, perimanti gerąją praktiką iš Latvijos Žiemgalos regiono – demonstracinės teritorijos (DS#3 ). Esamų dirbtinių pelkių monitoringas Latvijoje vykdomas jau nuo 2019 metų, matuojami pagrindiniai parametrai (azotas, fosforas, suspenduotos medžiagos). Rezultatai padeda įvertinti dirbtinės pelkės efektyvumą, modeliuoti būsimas pelkes. Susitikimo metu daug dėmesio skirta klimato kaitos keliamų iššūkių analizei ir gamta grįstiems sprendimams (angl. nature-based solutions, #NBS), mažinantiems vandens telkinių taršą, padedantiems atstatyti ekosistemas ir prisitaikyti prie kintančio klimato.
Projektų vadovai Ingrida Bremere (Latvijos Baltijos aplinkos forumas (BEF)) ir Raitis Madžulis (Žiemgalos planavimo regionas) pristatė NATALIE projekto progresą bei veiklas Latvijoje: jau atrinktos dvi teritorijos dirbtinių pelkių, skirtų žemės ūkio/gamybos įmonės gamybinėms nuotėkoms bei mažos gyvenvietės buitinėms nuotekoms valyti. Tolesni numatyti darbai – dirbtinių pelkių projektavimas, leidimų gavimas, pilotinių priemonių įgyvendinimas bei monitoringas.
Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto (LBTU) mokslininkė dr. Linda Grinberga pristatė dirbtinių pelkių atrankos kriterijus, pagal kuriuos buvo atrinktos vietos dviejų dirbtinių pelkių įrengimui projekto lėšomis. Norintys įsirengti pelkes asmenys/organizacijos Latvijoje turėjo atitikti privalomuosius reikalavimus: centralizuota nuotekų surinkimo sistema, aptarnaujanti 70–150 gyventojų ekvivalentų (PE); esamas valymo įrenginys neatitinka normų pagal BOD₅, COD, TSS, Nₜₒₜ, Pₜₒₜ; turimas pakankamas žemės plotas dirbtinės pelkės įrengimui; tam tikras buitinių nuotekų įtekantis srautas (turi atitikti apskaičiuotą vandens suvartojimą); minimalus lietaus vandens pritekėjimas.
Projekto koordinatorė Biržų rajono savivaldybėje Renata Gražinienė pristatė šiuo metu vykdomos galimybių studijos, kurios tikslas – nustatyti tinkamiausias vietas dirbtinių pelkių įrengimui Biržų rajone, įvertinti teisinį, techninį ir ekonominį įgyvendinamumą, eigą. Susitikimo dalyviai dalinosi praktiniais patarimais bei diskutavo apie tyrimo atlikimo aspektus (imtys, galimi duomenų šaltiniai ir pan.).
Susitikimo metu Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų instituto Dr. Valdas Langas pristatė projektą #WaterMan, kuriuo ieškoma geriausių būdų vandens kokybės gerinimui ir antriniam panaudojimui Baltijos jūros regione. Pateikti pavyzdžiai iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Danijos ir kitų šalių, kur nuotekos išvalomos iki reikiamo lygio ir naudojamos pramonėje, laistomi miesto želdiniai, kuriami „lietaus sodai“ arba naudojamas vandenilio gamybai.
Nepaisant itin lietingo ir šalto oro projekto partneriai lankėsi UAB „Agaras“ ir AB „Siūlas“, kuriuose gamybos nuotekų valymui, kaip dalis valymo sistemos, pasitelkiami gamtiniai sprendimai (NBS) – aeruojami biologiniai tvenkinai, skaldos, žvyro ir nendrių filtrai, saulė, vėjas. Aplankyti ir UAB „Biržų vandenys“ vandens valymo įrenginiai Kirdonyse, kur anksčiau naudotų gamtinių sprendimų atsisakyta – aptarta mažų gyvenviečių nuotekų tvarkymo situacija, gilintasi į priežastis, lėmusias neefektyvų dirbtinių pelkių veikimą.
Projektas NATALIE – priemonė pažinti gamtinius sprendimus, jų naudojimo, galimybes bei populiarinti juos, padedanti žengti tvirtus žingsnius link tvaraus, gamta grįsto ir klimato pokyčiams atsparaus vandens valdymo modelio.
