Rugsėjo 18 – spalio 7 d. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka kviečia į penkių filmų peržiūras. Viena jų – MEDŽIŲ GINKLAI – vyks tikrąją Adolfo Meko gimtadienio dieną, rugsėjo 30 -ąją.
APIE FILMUS:
DABOKLĖ (1964 m., 68 min.)
Antrasis pilnametražis A. Meko filmas buvo „Karinis kalėjimas“, labiau žinomas „Daboklės“ pavadinimu. 1963 m. liepos 30 d. Adolfas mamai rašo: „Ši filma irgi bus komedija apie Amerikos gyvenimą. Taip atrodo, kad man geriausiai vyksta juokingi dalykai. Visas pasaulis per daug rimtas – reikia pasijuokti.“ Filmas režisuotas kartu su broliu Jonu Meku.
KAIP NUPIEŠTI KATĘ (1973 m., 3 min.)
Režisierė - Adolfo Meko žmona Pola Chapelle, kuri kadaise kuravo filmų apie kates festivalį. Adolfo ir Polos Mekų šeima labai mylėjo kates, jų namuose vienu metu augino net kelias. Jonas Mekas apie šį Polos filmą yra pasakęs: „Tai pats tobuliausias filmas apie tai, kaip nupiešti katę“.
ALELIUJA KALVOMS (1963 m., 82 min.)
„Tai buvo pirmasis JAV nepriklausomas filmas, – sakė A. Mekas, – kuris buvo nupirktas rodyti savo šalyje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kitur.“
Apie šį filmą po premjeros Kanų festivalyje žurnalas „The Time“ rašė: „Aleliuja kalvoms“ yra keisčiausia, labiausiai apgirtusi, kone kuoktelėjusi 1963 metų komedija. Tai ironiška poema, nuostabiai naujas eksperimentas ir patirtis absurdo filme.“
Pats A. Mekas savo filmą vertino kaip romantinę komediją, himną meilei, jaunystei ir draugystei.
Filmas žavus savo neįprasta pasakojimo forma, siurrealistiniais vaizdais (medis, pilnas merginų, per sniegą bėgantis nuogas vyras, upėje plaukiantis gimtadienio tortas ir kt.), režisieriaus išmone ir humoru.
MEDŽIŲ GINKLAI (rež. Jonas Mekas, 1962 m., 85 min.)
Barbara beviltiškai ieško gyvenimo prasmės, bet pasiduoda depresijai. Ji ieško paguodos bažnyčioje, bet sutinka intelektualą Gregorą, kurio nuomonė apie gyvenimą dar prastesnė negu jos. Akimirką atrodo, kad Barbarą iš tamsos pavyks ištraukti vedusių draugų porai, radusiai gyvenimo džiaugsmą santuokoje, bet jaunos moters neviltis stipresnė. Jonas Mekas apmąsto savo kartos jausmus ir mintis, besigrumiančius su moralinėmis laikotarpio dilemomis, ir rašo karčiai lyrišką jos manifestą, pelnytai vadinamą svarbiausiu amerikiečių „Naujosios bangos“ filmu.
PRARASTAS, PRARASTAS, PRARASTAS (rež. Jonas Mekas, 1976 m., 2 val. 58 min.)
Tai pasakojimas apie emigranto gyvenimą JAV. Jonas ir Adolfas Mekai, bėgdami iš Lietuvos, tikėjosi, ka atsidurs universitete, tačiau pateko į Vokietijos darbo stovyklą, iš jos – į pabėgėlių stovyklas, o tik tada atsidūrė JAV. Šiame filme nuolat juntamas pasimetimas, kūną skrodžianti vienatvė, sumišimas, o galiausiai – susižavėjimas kraštu, į kurį Mekai atvyko. Filme režisierius prisipažįsta esantis pasaulio fiksuotojas, dienoraštininkas, kartais neapsisprendžiantis – ar jis verkia, ar dainuoja. Prasidėjęs kaip kelionės atgal (į Lietuvą) mitas jis galiausiai baigiasi supratimu, kad sugrįžimas galbūt jau niekada nebeįmanomas.
Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos informacija
