Biržų rajono savivaldybės administracijos specialistai dalyvavo Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo surengtuose nuotoliniuose mokymuose „Įgyvendinant ES Gamtos atkūrimo reglamentą Lietuvoje: kaip atkurti pelkes ir kokios ūkinio jų naudojimo galimybės“, skirtuose savivaldybių atstovams, saugomų teritorijų ir kitiems specialistams.
Mokymuose apžvelgti aktualiausi su pelkių atkūrimu susiję klausimai, taip pat aptartos ūkininkavimo šlapžemėse kryptys, kuriami produktai, o pristatytos praktinės patirtys, aptarta kaip galima tvariai naudoti atkurtus durpynus, kaip juos atkurti ir kokie yra pagrindiniai atkūrimo planavimo žingsniai.
Biržų rajono savivaldybės administracija kaip sekėja FL#3 dalyvauja įgyvendinat Horizon Europe (HORIZON) projektą NATALIE, kurio tikslas – spręsti klimato kaitos problemas bei mažinti klimato kaitos sukeliamų reiškinių įtaką taikant gamtiniais procesais pagrįstus sprendimus (NBS).
Savivaldybės administracija kartu su partneriais – Baltijos aplinkos forumu, Latvijos gamtos mokslų ir technologijų universitetu bei Žiemgalos planavimo regionu tiria atvejį CS#3 demonstracinėje vietovėje DS#3 Žiemgalos regione, Latvijoje, kur, siekiant gerinti vandens kokybę įrenginėjamos dirbtinės šlapžemės. Biržų rajono savivaldybės administracija dalyvaudama projekte siekia perimti patirtį iš demonstracinės vietos Latvijoje ir vertina dirbtinių šlapžemių taikymo galimybes ūkiuose ir mažose gyvenvietėse. Siekiant, kad vietos bendruomenės, ūkininkai ir savivaldos atstovai susipažintų su sukonstruotų pelkių (dirbtinių šlapžemių) panaudojimo galimybėmis vandenvaloje, geriau suprastų jų naudą buvo parengta galimybių studija (kaip projekto NATALIE dalis).
Pelkių atkūrimas ar šlapžemių kūrimas nuosavame sklype – Lietuvoje naujas reiškinys. Kol kas tokių atvejų nėra daug, tačiau pradėjus įgyvendinti ES Gamtos atkūrimo reglamentą, pelkių atkūrimo ir tikėtina šlapžemių kūrimo žemės ūkio paskirties sklypuose poreikis augs.
Dalyvavimas Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo organizuotose mokymuose savivaldybės specialistams suteikė papildomų žinių, leido susipažinti su praktiniais pavyzdžiais – vis tai sustiprino pasirengimą vertinti dirbtinių šlapžemių potencialą, planuoti jų įrengimą ir bendradarbiauti su ekspertais bei visuomene, siekiant tvaraus gamtinių sprendimų taikymo rajone.
