Biržų rajono savivaldybės taryba, 2025 m. spalio 30 d. vykusio 31-ojo Tarybos posėdžio metu, Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardą už iškilią dvasinę tarnystę, tautos moralinio atgimimo puoselėjimą ir reikšmingą indėlį į Biržų krašto dvasinį bei kultūrinį gyvenimą suteikė Jo Eminencijai kardinolui Vincentui Sladkevičiui.
Kardinolui garbės piliečio vardą suteikti pasiūlė Nemunėlio Radviliškio bendruomenė, rekomendacijas pateikė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Irena Andrukaitienė ir Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla.
Kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920–2000) – vienas ryškiausių Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjų, sovietinės okupacijos metais tapęs dvasinės stiprybės ir pasipriešinimo simboliu.
Tarybos posėdyje išsamiai Jo Eminencijos kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybę bei jo nuveiktus darbus pristatė knygų „Savas tarp savų“ ir „Moralinio autoriteto galia“, skirtų kardinolo Vincento Sladkevičiaus atminimui, bendraautorius, Nemunėlio Radviliškio bendruomenės atstovas Evaldas Timukas:
„Kardinolas daugiau nei du dešimtmečius praleido Biržų žemėje – Nemunėlio Radviliškyje ir Pabiržėje, kur sovietinės valdžios ištremtas nepalūžo, bet priešingai – tapo šviesos ir vilties šaltiniu mūsų krašto žmonėms: ugdė ištikimybę tikėjimui, skatino moralinį atsparumą, tapo įtaigiu nesmurtinio pasipriešinimo pavyzdžiu kiekvienam, nesitaiksčiusiam su sovietine prievarta.
Tremtyje Biržų žemėje kardinolas praleido net 23 metus – 17 Nemunėlio Radviliškyje ir 6 Pabiržėje. Sovietų valdžia jį persekiojo, jam buvo draudžiama išvykti, jo laiškai tikrinti, o kiekvienas lankytojas fiksuojamas ir sekamas. Patį vyskupą sekė du saugumo agentai ir penki informatoriai. (Lietuvos ypatingojo archyvo medžiaga). Tačiau net ir tokiomis sąlygomis vyskupas tapo žmonių dvasine atrama: jis slapta katechizavo vaikus, rengė juos sakramentams, ir ypač daug padarė stiprindamas tikėjimą ir bendruomenės dvasią, kurios atgarsiai gyvi ir šiandien Biržų krašto žmonių atmintyje ir yra tapę svarbia mūsų krašto tapatybės dalimi. Apie tai liudija kraštotyrinė medžiaga, esanti pirmojoje mūsų knygoje „Savas tarp savų“ (2020), skirtoje Jo Eminencijos 100-osioms gimimo metinėms, bei šiais metais išleistoje pirmosios dalies tęsinyje – 105-osioms kardinolo gimimo metinėms skirtoje knygoje „Moralinio autoriteto galia“, kurioje, šalia kitų tekstų, pirmą kartą publikuojami ir jo artimųjų prisiminimai.
Ypač svarbus faktas – 1972 m. vasario 17 d. būtent Nemunėlio Radviliškyje vyskupas Vincentas Sladkevičius palaimino pogrindinį bažnyčios leidinį ir suteikė jam pavadinimą – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, kuri 17 metų ėjo be perstojo (KGB taip ir nesugebėjo jos užgniaužti), buvo leidžiama ir užsienio kalbomis ir tapo liudijimu visam pasauliui apie Lietuvos tikinčiųjų kovą už tikėjimo laisvę. Šiandien šis faktas neatsiejamas nuo Biržų krašto istorijos ir pasididžiavimo. Tai liudija ir 2023 m. kovo 23 d. ant Nemunėlio Radviliškio Švč. M. Marijos bažnyčios sienos atidengta atminimo lenta, primenanti šiandieniniam žmogui šios ilgametės kovos prasmę.
Sovietų valdžiai visaip varžant Kauno kunigų seminarijos veiklą, Nemunėlio Radviliškis Vincento Sladkevičius tremties metais buvo tapęs neformalia pogrindine kunigų seminarija, saugumo taip ir nesusekta. Joje buvo įšventinami nauji kunigai, kurie buvo skiriami į parapijas, dėl sovietų valdžios represijų likusias be ganytojo. Nemunėlio Radviliškis, o vėliau ir Pabiržė Vincento Sladkevičiaus tremties metais buvo tapę piligrimystės vieta, kurią lankė ir dvasinės stiprybės sėmėsi ne tik Biržų krašto žmonės, bet piligrimai ir iš visos Lietuvos. Jų atmintyje Biržų kraštas asocijuojasi su dvasinės laisvės simboliu.
Vyskupo Vincento Sladkevičiaus pamokslai, sakyti Nemunėlio Radviliškyje ir Pabiržėje, buvo jo bendražygių užrašomi, kopijuojami, jais buvo dalinamasi su kitų parapijų tikinčiaisiais. Vyskupo žodis buvo kaip pogrindinė dvasinio ugdymo rankraštinė knyga, turėjusi įtakos ne tik Biržų krašto žmonių tautinės savimonės išsaugojimui, bet ir tikėjimo stiprinimui.
1982 m. sovietų valdžiai kiek atleidus gniaužtus, vyskupui buvo leista grįžti į Kaišiadoris. 1988 m. popiežius Jonas Paulius II jį pakėlė kardinolu – po 400 metų antruoju Lietuvos istorijoje. Tų pačių metų rudenį kardinolas sugrįžo į Biržus, Pabiržę ir Nemunėlio Radviliškį – aplankė vietas, kuriose tremtinio dalią jam teko dalintis su paprastais Biržų krašto žmonėmis, vietas, dovanojusias Lietuvai Kardinolą kelyje į laisvę ir nepriklausomybę. „Jutau ne tremtį, o savotišką Dievo malonę ir palaimą, – sakė Jo Eminencija. – Pajutau, ką reiškia žmonių gerumas.“ Visur atvykusį kardinolą pasitiko daugybė tikinčiųjų – žmonių jūra.
Kardinolas Vincentas Sladkevičius buvo Lietuvos moralinis autoritetas. 1991 m. sausio 13-osios dienomis, kai Lietuva stojo ginti savo laisvės, būtent kardinolui Vincentui Sladkevičiui buvo patikėtas saugoti Kovo 11-osios Nepriklausomybės Aktas – tai aukščiausio pasitikėjimo ženklas žmogui, kuris visą gyvenimą liudijo ištikimybę Tėvynei ir tiesai.
Kardinolo Vincento Sladkevičiaus nuopelnus Lietuvai liudija ne tik 1998 m. jam įteikti Vytauto Didžiojo I laipsnio ordinas ir Santarvės premija, kurios dalį jis paskyrė Biržų krašto žmonėms, kur iki šiol gyvi santarvės idealai, bet ir tai, kad jo vardas įrašytas tarp šimto labiausiai Lietuvai nusipelniusių asmenybių. Aukščiausias apdovanojimas Vincento Sladkevičiaus manymu – žmonių pagarba ir meilė. Šią dvasinę artumą jautė ir ilgametis Biržų evangelikų reformatų bažnyčios klebonas (tarnavęs 1940–1979 m.), kunigas Povilas Jašinskas – vyskupo ypač vertintas kaip gabus, išsilavinęs dvasininkas, nesiekęs skaldyti tikinčiųjų ir visada gebėjęs rasti bendrą kalbą su katalikais.
Kaišiadorys ir Kaunas kardinolui suteikė šių miestų Garbės piliečio vardus. Kaišiadoryse gyventa ir dirbta tik septynerius metus, Kaune – vienuolika. Biržų kraštui atiduota dvidešimt treji dvasinės tarnystės metai.
Atsižvelgdami į Jo Eminencijos kardinolo Vincento Sladkevičiaus ilgametę tarnystę tikėjimui, tautai ir žmogui, Lietuvos dvasiniam atgimimui bei išskirtinai ypatingą jo dvasinės veiklos svarbą Biržų krašto žmonių savimonei, jo įtaką Biržų krašto tapatybės formavimuisi, apie kurią liudija ne tik mūsų knygos, bet ir Kardinolo atminimo ženklai – aukotojų lėšomis 2020 m. rugpjūčio 22-23 d. Nemunėlio Radviliškyje atidengtas ir pašventintas koplytstulpis, o Pabiržėje – atminimo lenta, siūlome ir prašome pritarti Komisijos rekomendacijai ir suteikti Biržų rajono savivaldybės Garbės piliečio vardą Jo Eminencijai kardinolui Vincentui Sladkevičiui.
Tegu šis vardas – Biržų krašto Garbės pilietis kardinolas Vincentas Sladkevičius – būna mūsų visų padėkos ženklas žmogui, kuris, būdamas tremtyje, tapo mūsų krašto šviesa, lydinti mus iki šiol.”.
