Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K)

Tai yra socialinė paslauga, kurios pagalba suteikiama galimybė pailsėti asmeniui (šeimai), prižiūrinčiam (-iai) asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis). Tai kasdienės prižiūrimo asmens priežiūros suteikimas paslaugos gavėjo poilsio metu (iki 720 val. per metus (dėl vieno prižiūrimo asmens).

Asmuo (šeima), prižiūrintis (-ti) prižiūrimą asmenį.

Prižiūrimo asmens namuose arba laikino atokvėpio įstaigoje.

• VšĮ „Vaiko užuovėja“ (teikia laikiną atokvėpį asmens namuose visoms gavėjų grupėms);
• Biržų rajono Legailių globos namai (teikia laikiną atokvėpį institucijoje);
• VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centras (gali suteikti laikiną atokvėpį dienos socialinės globos institucijoje paslaugos gavėjams institucijos patalpose 17-21 val. bei laikiną atokvėpį senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia jų namuose).

Laikiną atokvėpį galima gauti Lavėnų socialinės globos namuose (Pasvalio r. sav.) ar kitoje valstybinėje globos įstaigoje, kurios savivaldybė yra akreditavusi laikino atokvėpio paslaugą.

Jei dar nesate socialinių paslaugų gavėjas ir esate Biržų miesto gyventojas, prašome kreiptis į Socialinės paramos skyriaus socialinio darbo organizatores: https://www.birzai.lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/57/socialines-paramos-skyrius/d21 , jei esate kitų seniūnijų gyventojas – į savo gyvenamosios vietos seniūnijos socialinio darbo organizatores: https://www.birzai.lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/57/administracijos-strukturiniai-teritoriniai-padaliniai-seniunijos/d12 .

Jei esate VšĮ „Vaiko užuovėja“ ar VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro paslaugų gavėjai, prašome kreiptis tiesiogiai į įstaigą.

Pavėžėjimo paslauga teikiama:

• 80 m. ir vyresniems asmenims, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų;
• asmenims, kuriems nustatytas 40 % ar mažesnis dalyvumo lygis ir turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų;
• asmenims, kuriems nustatytas vidutinis arba sunkus neįgalumas ir turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų;
• asmenims dėl medicininių priežasčių.

• kai vykstama į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – ASPĮ) gauti planinei pagalbai priskiriamų specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir (ar) grįžtama iš jų į gyvenamąją vietą, pacientams, kurių funkcinio savarankiškumo vertinimas pagal Bartelio kasdienės veiklos skalę yra mažesnis nei 60 balų ir kurie dėl riboto savarankiškumo objektyviai negali naudotis viešuoju transportu arba individualiu transportu be pagalbos, o kelionė į ASPĮ yra būtina, kad pacientas gautų reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
• kai pacientui taikomas onkologinės ligos gydymas (chemoterapija, radioterapija, imunoterapija arba taikinių terapija) ar paliatyvusis onkologinės ligos gydymas (pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) paciento liga žymima kodais C00–C96, D00–D09 arba D45–D47) ir (ar) grįžtama po gydymo į gyvenamąją vietą (įskaitant pacientus, gydomus stacionarinės slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas teikiančiose ASPĮ);
• pacientams, kuriuos dėl sveikatos būklės būtina transportuoti gulinčius, t. y. horizontalioje kūno padėtyje (ne sėdinčius), kai vykstama į ASPĮ gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir (ar) grįžtama iš ASPĮ į gyvenamąją vietą;
• kai vykstama į ASPĮ dėl organų transplantacijos, jeigu atsiranda potencialus donoras, arba dėl kaulų čiulpų transplantacijos ir (ar) grįžtama iš ASPĮ į gyvenamąją vietą ir tais atvejais, kai transplantacija neįvyksta, nepriklausomai nuo kitų būklių;
• kai grįžtama iš aktyviojo gydymo stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios ASPĮ skubiosios medicinos pagalbos skyriaus į gyvenamąją vietą po to, kai greitosios medicinos pagalbos budinčios brigados atvežtam arba savarankiškai atvykusiam pacientui buvo suteiktos skubiosios medicinos pagalbos paslaugos (išskyrus atvejus, kai pacientas gali būti gabenamas tik greitosios medicinos pagalbos automobiliu). Ši nuostata netaikoma, kai grįžtama iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio miestų savivaldybių teritorijose esančių aktyviojo gydymo stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių ASPĮ skubiosios medicinos pagalbos skyrių į gyvenamąją vietą, esančią atitinkamos miesto savivaldybės teritorijoje;
• kai vykstama po planinei pagalbai priskiriamo stacionarinio gydymo į gyvenamąją vietą;
• kai vykstama iš ASPĮ į kitą ASPĮ paliatyviosios priežiūros paslaugų teikimo tęstinumui užtikrinti.

Savivaldybės lygmens pavėžėjimas:

1. Kai asmuo vyksta gauti planinių hemodializės paslaugų (nepriklausomai, kurioje vietoje teikiamos paslaugos).

Valstybės lygmens pavėžėjimas:

• kai vykstama į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – ASPĮ) gauti planinei pagalbai priskiriamų specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir (ar) grįžtama iš jų į gyvenamąją vietą, pacientams, kurių funkcinio savarankiškumo vertinimas pagal Bartelio kasdienės veiklos skalę yra mažesnis nei 60 balų ir kurie dėl riboto savarankiškumo objektyviai negali naudotis viešuoju transportu arba individualiu transportu be pagalbos, o kelionė į ASPĮ yra būtina, kad pacientas gautų reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
• kai pacientui taikomas onkologinės ligos gydymas (chemoterapija, radioterapija, imunoterapija arba taikinių terapija) ar paliatyvusis onkologinės ligos gydymas (pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) paciento liga žymima kodais C00–C96, D00–D09 arba D45–D47) ir (ar) grįžtama po gydymo į gyvenamąją vietą (įskaitant pacientus, gydomus stacionarinės slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas teikiančiose ASPĮ);
• pacientams, kuriuos dėl sveikatos būklės būtina transportuoti gulinčius, t. y. horizontalioje kūno padėtyje (ne sėdinčius), kai vykstama į ASPĮ gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir (ar) grįžtama iš ASPĮ į gyvenamąją vietą;
• kai vykstama į ASPĮ dėl organų transplantacijos, jeigu atsiranda potencialus donoras, arba dėl kaulų čiulpų transplantacijos ir (ar) grįžtama iš ASPĮ į gyvenamąją vietą ir tais atvejais, kai transplantacija neįvyksta, nepriklausomai nuo kitų būklių;
• kai grįžtama iš aktyviojo gydymo stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios ASPĮ skubiosios medicinos pagalbos skyriaus į gyvenamąją vietą po to, kai greitosios medicinos pagalbos budinčios brigados atvežtam arba savarankiškai atvykusiam pacientui buvo suteiktos skubiosios medicinos pagalbos paslaugos (išskyrus atvejus, kai pacientas gali būti gabenamas tik greitosios medicinos pagalbos automobiliu). Ši nuostata netaikoma, kai grįžtama iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio miestų savivaldybių teritorijose esančių aktyviojo gydymo stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių ASPĮ skubiosios medicinos pagalbos skyrių į gyvenamąją vietą, esančią atitinkamos miesto savivaldybės teritorijoje;
• kai vykstama po planinei pagalbai priskiriamo stacionarinio gydymo į gyvenamąją vietą;
• kai vykstama iš ASPĮ į kitą ASPĮ paliatyviosios priežiūros paslaugų teikimo tęstinumui užtikrinti.

Už savivaldybės lygmens* nespecializuotos pacientų pavėžėjimo paslaugos teikimo organizavimą atsakingų savivaldybių vykdomųjų institucijų ar jos įgaliotų įstaigų kontaktus galite rasti paspaudę čia – savivaldybių įgaliotų įstaigų kontaktai.

*savivaldybės lygmens – kai vykstama į toje pačioje ar besiribojančioje savivaldybėje esančią ASPĮ gauti planinei pagalbai priskiriamų hemodializės paslaugų ir (ar) grįžtama iš jų į gyvenamąją vietą (įskaitant pacientus, gydomus stacionarinės slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas teikiančiose ASPĮ).

Valstybės lygio pavėžėjimo paslauga yra nemokama. Savivaldybės lygio pavėžėjimo paslauga yra nemokama, tačiau yra taikomos išimtys, vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu ar jo pagrindu priimtais teisės aktais savivaldybėse.

Kai registraciją atlieka pats pacientas ar kitas asmuo:

• paciento asmens kodas;
• kontaktinis telefono numeris;
• gydytojo siuntimas;
• tikslus gyvenamosios vietos adresas;
• tikslus asmens sveikatos priežiūros įstaigos adresas.

Jeigu kartu vyksta lydintis asmuo:

• lydinčio asmens vardas ir pavardė;
• lydinčio asmens kontaktinis telefono numeris ir (ar) el. paštas.

Pavėžėjimo paslaugai pacientas registruojasi pats arba jį gali užregistruoti kitas žmogus. Atšaukti registraciją pavėžėjimui gali tik pats pacientas ar teisiškai jį atstovaujantis asmuo.

Vykimui į gyvenamąją vietą iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos po planinio stacionarinio gydymo, vykimui į gyvenamąją vietą iš skubios pagalbos skyriaus registruoja tik asmens sveikatos priežiūros specialistas.

Taip, pavėžėjimo paslaugos teikiamos ne tik įprastais, bet ir neįgaliesiems pritaikytais automobiliais.

Svarbu: neįgaliesiems pritaikyti automobiliai nėra aprūpinti pacientui reikalingomis pagalbinėmis priemonėmis, tokiomis kaip neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė ir kt.

Asmuo, kuriam užsakyta pacientų pavėžėjimo paslauga, privalo nustatytu laiku būti pasiruošęs vykti. Vis dėlto svarbu žinoti, jog pavėžėjimo paslaugos teikėjui nustatytas asmens laukimo terminas – 15 minučių.

Pacientų pavėžėjimo paslauga asmenims neteikiama, jei bent vienas iš asmenų yra apsvaigęs nuo psichotropinių, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ir alkoholio, elgiasi neadekvačiai (taip, kad jo veiksmai gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ir (ar) gyvybei, ir (ar) turtui).

Atlikus registraciją pavėžėjimo paslaugai gauti, galite kreiptis dėl gestų kalbos vertėjo paslaugų užsakymo kontaktiniu ar nuotoliniu būdu*.

Kauno apskrityje paslaugą nemokamai teikia Lietuvių gestų kalbos vertimo centras.

Paslauga užsisakyti galite:

El. paštu uzsakymai@vertimaigestais.lt

Taip pat atvykus, paskambinus telefonu ar SMS žinute:

• Kaunas, I. Kanto g. 23, tel. (0 37) 260276, mob. (SMS) +370 671 49592;
• Marijampolė, Vytauto g. 19, tel. +370 671 49592;
• Kėdainiai, J. Basanavičiaus g. 99, tel. +370 615 56850

Daugiau informacijos galite rasti čia.

*Nuotoliniu būdu teikiamai paslaugai reikalingas išmanusis įrenginys.

Taip, užsakoma tokios rūšies pavėžėjimo paslauga, kokia yra būtina pagal paciento sveikatos būklę ir (ar) individualius paciento poreikius.

Transporto rūšys:

M1 – lengvasis automobilis.

M1SH – lengvasis automobilis pritaikytas vežti neįgaliuosius asmenis vėžimėliuose.

M1AFSC – lengvasis automobilis pritaikytas vežti asmenis gulimoje padėtyje (be sveikatos priežiūros specialisto).

Spec. A ir B – kai pacientui dėl sveikatos būklės transportavimo metu teikiama asmens sveikatos priežiūra arba yra didelė tokios priežiūros poreikio tikimybė ir (ar) reikalinga speciali gyvybės palaikymo ir (ar) kita medicininė įranga.

Taip, užnešimo ir(ar) nunešimo paslauga yra teikiama.

Pacientas gali registruotis pavėžėjimo paslaugai gauti tiek vykimui į sveikatos priežiūros įstaigą, tiek vykimui į namus.

• Vykstant iš namų į ASPĮ gauti specializuotų ambulatorinių paslaugų, medicininei reabilitacijai, į dienos centrus, dienos stacionarą, paslaugą galima užsakyti ne anksčiau kaip 1 mėnuo ir ne vėliau kaip 2 darbo dienos iki paslaugos gavimo;
• Vykstant namo po stacionarinio gydymo arba kai vykstama iš ASPĮ į kitą ASPĮ paliatyviosios priežiūros paslaugų teikimo tęstinumui užtikrinti, tuomet ASPĮ darbuotojas gali užsakyti paslaugą ne vėliau, kaip 24 val. iki paslaugos gavimo;
• Vykstant namo iš skubios pagalbos skyriaus, ASPĮ darbuotojas gali užsakyti paslaugą nedelsiant. Transporto laukimo laikas negali būti ilgesnis kaip 3 val.

Pacientas pavėžėjimo paslauga naudojasi vienas arba su pacientą lydinčiu asmeniu. Pacientų pavėžėjimo paslauga pacientą lydinčiam asmeniui teikiama tik kartu vykstant / parvykstant su pacientu į (ar) iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Pacientą lydi ne daugiau kaip 1 lydintis asmuo.

Jei asmuo laiku neatšaukė pacientų pavėžėjimo paslaugos ir (ar) atvykus transportui nevyko į ASPĮ arba pasinaudojo pacientų pavėžėjimo paslauga, bet neapsilankė ASPĮ, kurioje buvo paskirtas vizitas, dėl kurio buvo suteikta pacientų pavėžėjimo paslauga, ir (ar) paaiškėjo, kad asmuo, kuris turi teisę į pavėžėjimo paslaugas, užsakydamas pavėžėjimo paslaugą panaudojo svetimus duomenis ir (ar) kitais neteisėtais veiksmais įgijo teisę į pacientų pavėžėjimo paslaugą, pavėžėjimo paslaugas organizuojanti įstaiga turi teisę spręsti dėl kitų to paties asmens užsakomų pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimo sustabdymo trijų mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo neteisėtų veiksmų paaiškėjimo pavėžėjimo paslaugas organizuojančioje įstaigoje momento.

Biržų rajono savivaldybės administracija informaciją apie konkursus talpina interneto svetainėje www.birzai.lt, rubrikoje „Darbo konkursai ir atrankos“ Darbo konkursai ir atrankos | Biržų rajono savivaldybė

INFORMACIJA APIE GALIMĄ POTVYNĮ LIETUVOJE - Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms

1. Nevartoti potvynio metu užtvindyto maisto (įskaitant sandariai supakuotą, paruoštą terminiu būdu), tokį maistą išmesti, nes per jį gali plisti ūminės žarnyno infekcijos (E. coli, salmoneliozė, kampilobakteriozė, šigeliozė, norovirusinė infekcija virusinis hepatitas A) ir kitos per maistą plintančios ligos.

2. Potvynio vandeniu paveiktas kūno vietas kuo greičiau plauti muilu ir švariu vandeniu. Neturint muilo ar vandens, naudoti alkoholio pagrindu pagamintas servetėles ar rankų dezinfekavimo priemones.

3. Einant per užlietą vietovę dėvėti guminius batus ir neperšlampamus drabužius, vengiant tiesioginio kūno odos sąlyčio su vandeniu.

4. Asmenims, patyrusiems odos vientisumo pažeidimų ar susižalojusiems užterštoje aplinkoje, rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą dėl stabligės profilaktikos.

5. Potvynių vandeniu užterštus drabužius skalbti karštu vandeniu su skalbimo priemone (ne žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje).

6. Užlietus nevertingus daiktus išmesti, o vertingus – plauti tinkamomis plovimo priemonėmis, dezinfekuoti, gerai išdžiovinti, stebėti, kad jų nepaveiktų pelėsis.

7. Nevartoti užlietų vietovių geriamojo vandens (tiek šulinių, tiek galimai užteršto centralizuoto), nes gali plisti žarnyno infekcijos (E. coli, salmoneliozė, kampilobakteriozė, šigeliozė, virusinis hepatitas A), kriptosporidiozė ir giardiazė.

8. Saugotis dirvožemio taršos:

• nuslūgus vandeniui pašalinti šiukšles, dumblo ir nuosėdų sluoksnį, dirvai pradžiūvus ją supurenti;
• jei buvo užlieti nuotekų tinklai ar jaučiamas fekalijų ar cheminių medžiagų kvapas – tame plote maistui skirtų daržovių neauginti arba prieš sodinimą atlikti dirvožemio tyrimus;
• po potvynio susiformavęs naujas derlius gali būti vartojamas tik kruopščiai nuplautas ar nulupta žieve. Neplautų produktų nevalgyti;
• dirbant užlietose teritorijose laikytis asmens higienos – po darbo kruopščiai plauti rankas, vengti rankomis liesti burną ir veidą.

9. Nevartoti užlietų vietovių geriamojo vandens, organizuoti šulinių išvalymo ir dezinfekavimo procedūras:

• išsiurbti visą šulinio vandenį, pašalinti dumblą, šiukšles ir nuosėdas;
• išvalyti dugną ir rentinio sieneles, sutvarkyti šulinio aplinką;
• dezinfekuoti šulinio konstrukciją (leidžiama tik licencijuotiems juridiniams asmenims);
• po dezinfekcijos pakartotinai išsiurbti vandenį;
• atlikti išvalyto ir dezinfekuoto šulinio vandens laboratorinius tyrimus dėl E. coli, enterokokų, nitritų, nitratų, amonį, permanganato indekso, dezinfekcinės medžiagos likučių. Tik gavus neigiamus rezultatus, vandenį galima naudoti maistui.

Kiti patarimai:

• paruoškite paaukštinimus gyvuliams ir baldams;
• izoliuokite elektros laidus, kad būtų išvengta trumpojo jungimo;
• iš rūsių išneškite maisto atsargas, daržoves ir vertingus daiktus;
• lengvesnius daiktus perkelkite į viršutinius aukštus ar pastoges;
• užsandarinkite šulinius, kad nepatektų užterštas paviršinis vanduo;
• apsaugokite sodybą nuo ledo lyčių;
• pažymėkite privažiavimus nuo pagrindinio kelio;
• išvežkite iš užliejamų vietų trąšas ir pesticidus;
• patikrinkite, kad ūkiniuose pastatuose neliktų atvirų teršalų;
• užsandarinkite naftos produktų saugyklas;
• sutvirtinkite konstrukcijas ir apsaugokite įrenginius nuo korozijos.

Esant pavasarinio potvynio grėsmei ir galimai evakuacijai, svarbu pasirūpinti ne tik saugumu, bet ir turto apsauga.

• Užrakinkite visas duris, langus ir pagalbines patalpas. Nepamirškite garažo, sandėliuko, ūkinių pastatų.
• Išsivežkite vertingiausius daiktus ir dokumentus. Asmens dokumentus, grynuosius pinigus, papuošalus, nešiojamą techniką pasiimkite su savimi arba palikite saugioje vietoje.
• Neatskleiskite viešai informacijos apie išvykimą. Socialiniuose tinkluose neskelbkite, kad namai liks tušti.
• Informuokite patikimus kaimynus ar artimuosius. Paprašykite, kad jie atkreiptų dėmesį į jūsų būstą ir apie įtartinus asmenis praneštų atsakingoms tarnyboms.
• Jei turite – įjunkite signalizaciją ar vaizdo stebėjimo sistemas. Įsitikinkite, kad jos veikia tinkamai.
• Apšvieskite teritoriją. Jei įmanoma, palikite įjungtą lauko apšvietimą su judesio davikliais.
• Vertingesnį turtą pažymėkite ar nufotografuokite. Nuotraukos ir serijiniai numeriai gali padėti tyrimo atveju.

Pastebėję įtartiną veiklą ar galimą nusikaltimą – skambinkite 112. Apie pažeidimus taip pat galima pranešti per www.epolicija.lt 

Apie pastebėtus gedimus elektros tinkluose, vandentiekio ir dujų sistemose gyventojų prašome pranešti atitinkamoms tarnyboms.

• Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos interaktyvus žemėlapis
• Vandens telkiniai – Meteo.lt

2026 m. komunalinių atliekų surinkimo grafikai Biržų rajono savivaldybėje | Biržų rajono savivaldybė

Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtiktintumo. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos kariuomenėje yra kuriama nauja karo komendantūrų struktūra taikos metu. Tai bus dar vienas būdas, leidžiantis piliečiams prisidėti prie valstybės gynybos.

Komendantūros  – tai taikos metu veikiantis karinis vienetas, jos – dar vienas būdas prisidėti prie valstybės gynybos. Nauja karo komendantūrų struktūra taikos metu kuriama Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos ir komendantūrų pagrindu. Greta paskirtų komendantų ir jų pavaduotojų bei komendantinių vienetų atsiras galimybė rengti rezerve esančius asmenis taikos metu bei patriotiškai nusiteikusiems piliečiams užsiregistravusiems komendantūrose suteikti karybos žinių, integruoti į komendantinių vienetų struktūrą.

Karo komendantūros – užnugario sistema –parama Lietuvos kariuomenei karo atveju, kur Lietuvos piliečiai galės pritaikyti savo įgūdžius, padės užtikrinti valstybei gyvybiškai svarbias funkcijas, prisidės prie saugios aplinkos kūrimo ir vienys regioną gintis nuo priešo.

Komendantūrą sudaro komendantai ir jų pavaduotojai, komendantiniai vienetai. Juos sudaro profesinės karo tarnybos kariai, priskirti parengtojo rezervo karo prievolininkai, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos komendantiniai šauliai. Vėliau komendantiniai vienetai pasipildys pilietiškais asmenimis, norinčiais prisidėti prie valstybės gynybos. Atsiras galimybė rengti rezerve esančius asmenis taikos metu bei patriotiškai nusiteikusiems piliečiams suteikti karybos žinių, integruoti į komendantinių vienetų struktūrą.

Visų specialybių ir išsilavinimo patriotiškai nusiteikę žmonės, norintys pasirengti krašto gynybai ir įgyti bazinių karinių žinių ir įgūdžių yra laukiami komendantūrose.

Planuojama, kad bus užtikrintas komendantinių vienetų aprūpinimas ginkluote ir ekipuote. Vieno komendantinio vieneto kario aprūpinimas naujomis priemonėmis preliminariai kainuotų apie 12 tūkst. eur. Taikos metu jų karinį rengimą karo komendantiniuose vienetuose užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Tikimasi, kad į komendantūras užsirašys nuo 2 iki 5 tūkst. asmenų.

Bus vertinami Lietuvos kariuomenės poreikiai, t.y. į tarnybą priimamų individualios savybės, patirtis, parengimas, turima kvalifikacija, tinkamumas pareigoms, į kurias planuojama juos skirti.

Numatoma nustatyti žemesnius reikalavimus sveikatos būklei, juos tikrins Karinės sveikatos priežiūros įstaigos.

Pilietiškų asmenų, norinčių prisidėti prie valstybės gynybos karinį rengimą taikos metu karo komendantiniuose vienetuose užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP). Asmenys suregistruoti į Komendantinius vienetus, bus rengiami 3-10 dienų per metus, kviečiant į pratybas šio padalinio sudėtyje, kartu su kitais parengtojo rezervo kariais, numatytais į šiuos vienetus.

Bus užtikrintas komendantinių vienetų aprūpinimas ginkluote ir ekipuote. Taikos metu jų karinį rengimą karo komendantiniuose vienetuose užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos.

Į komendantūras nebūtų priimti tie, kurie paskirti į aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą, atlieka tikrąją karo tarnybą ar neatitinka kariams keliamų bendrųjų reikalavimų (pilietybė, teistumas, veiksnumas). Pažymėtina, kad tarnybos rezerve (komendantūroje) atlikimas neatleidžia nuo šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tų, kurie nėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo.

Karo atveju piliečiai, įtraukti į komendantūrų sąrašus ir įgiję karinių įgūdžių, padės ginti savo miestelį ar rajoną, saugos gyvenamojoje aplinkoje esančius svarbius objektus.

Komendantiniams vienetams priklausantys asmenys rūpinsis svarbių objektų jų mieste ar rajone apsauga, įrenginės ir saugos kontrolės postus, užtikrins komendanto valandos laikymosi taisykles, dalyvaus turto rekvizicijos procese, stebės aplinką, kovos su nelegaliomis ginkluotomis grupėmis ar atliks kitas, Lietuvos kariuomenės pavestas užduotis.

Į komendantūras gali užsirašyti visi patriotiškai nusiteikę piliečiai. Vyrai ir moterys gali kreiptis į savo miesto komendantūras. Svarbu pabrėžti, kad į tarnybą komendantūroje žmonės bus priimti pagal individualias savybes, patirtį, parengimą ir turimą kvalifikaciją, bei tinkamumą pareigoms, į kurias planuojama skirti.

Piliečiai, norintys prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti karinių įgūdžių, registruotis galės artimiausiame Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padalinyje. Registracija į taikos meto komendantinius vienetus prasidės nuo 2024 gegužės 1 dienos ir tęsis iki rugpjūčio 31 dienos.

Planuojama, kad jau šių metų spalio mėnesį karo komendantūrų taikos metu komendantiniuose vienetuose bus pradėtas karinis rengimas.

Atvejo vadyba yra viena iš daugelio bendruomeninių paslaugų, kuri bus plėtojama naujame projekte ir bus skirta darbingo amžiaus asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialinę negalia.

Atvejo vadyba – tai dinamiškas ir bendradarbiavimu grįstas procesas, kuriame atvejo vadybininkas, dirbdamas su asmenimis, turinčiais individualių ir kompleksinių poreikių vertina, planuoja, organizuoja ir koordinuoja paslaugų, reikalingų asmens poreikių tenkinimui, įgyvendinimą.

Norint pasinaudoti atvejo vadybos paslauga reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Atvejo vadybos paslaugas teiks atvejo vadybininkas, kuris:

• informuos ir konsultuos asmenis apie galimybę gauti socialines, sveikatos priežiūros, užimtumo, teisines ir kitas kompleksines paslaugas;
• atliks asmens situacijos analizę ir inicijuos socialinių ir kitų kompleksinių paslaugų poreikį, o vėliau atitinkamai koordinuos procesus įvertintų poreikių tenkinimui;
• inicijuos, koordinuos ir kontroliuos asmens kompleksinio individualaus pagalbos plano įgyvendinimą;
• tarpininkaus kreipdamasis į kitas valstybės, savivaldybių institucijas, įstaigas ir (ar) organizacijas, kuriose asmenys gali gauti pagalbą;
• sutelkęs asmens kompleksinės pagalbos teikėjus inicijuos, organizuos bei koordinuos individualaus pagalbos plano įgyvendinimą, nuolat palaikydamas kontaktą su asmens kompleksinės pagalbos teikėjais ir negalios reikalų koordinatoriais savivaldybėse;
• bendraus ir bendradarbiaus su socialiniais darbuotojais, užimtumo sistemos darbuotojais, kitų sistemų specialistais, kurių organizuojamos ir teikiamos paslaugos reikalingos asmens poreikių užtikrinimui.

Atvejo vadybos paslauga galės pasinaudoti darbingo amžiaus asmenys su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia, kurių problemų negali išspręsti viena institucija ar viena sistema ir kuriems reikalinga kompleksinė ilgalaikė tęstinė pagalba.

• Skatinti asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia savarankišką gyvenimą ir dalyvavimą bendruomenėje.
• Skatinti alternatyvių institucinei globai paslaugų plėtrą bendruomenėje siekiant prevencijos patekimui į stacionarias socialines globos įstaigas.
• Mažinti artimųjų, globojančių ir (ar) prižiūrinčių asmenis, turinčius intelekto ir (ar) psichosocialine negalią, patiriamą psichologinę, emocinę, fizinę naštą rūpinantis negalią turinčiuoju.
• Užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir (ar) organizacijų, teikiančių socialines, sveikatos priežiūros, teisines, švietimo ir kitas paslaugas, reikalingas asmenų individualių poreikių tenkinimui, veiklos koordinavimą ir skatinti jų bendradarbiavimą.

Kortelė nemokamai išduodama visiems, net ir kūdikiams. Amžiaus ribos kortelei gauti nėra.

ESDK keliaujant yra svarbi taip, kaip ir pasas ar asmens tapatybės kortelė. ESDK namuose patartina laikyti kartu su kitais svarbiausiais dokumentais, kad nepamirštumėte pasiimti išvykdami. Kitu atveju kils nemažai nepatogumų arba už būtinąją medicinos pagalbą gali tekti susimokėti ir tik vėliau susigrąžinti išlaidas.

Ši kortelė reikalinga į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pat Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną, Šveicariją, Jungtinę Karalystę besiruošiantiems keliauti Lietuvos gyventojams. Tai nėra asmens tapatybės dokumentas, kurį privalėtų turėti kiekvienas privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudęs žmogus. ESDK nereikalinga, jei neketinate keliauti, bet turint tokių planų, geriau kortelę iš teritorinės ligonių kasos pasiimti ar atsisiųsti paštu iš anksto.

Atsakymus į aktualius klausimus apie antrosios pensijų kaupimo pakopos lėšų atsiėmimą ir socialinę paramą gyventojams galite rasti čia: Antrosios pensijų kaupimo pakopos lėšų atsiėmimas ir socialinė parama gyventojams

Gyventojai, gaunantys piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas) bei socialines paslaugas, per mėnesį turi pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui el. p. socialineparama@birzai.lt arba telefonu +370 652 63954.

Tai galioja ir Pensijų kaupimo bendrovių išmokamų sumų atvejais: Dėl informavimo apie pensijų kaupimo bendrovių išmokamas sumas | Biržų rajono savivaldybė 

Piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms skiriama vertinant pajamas ir turtą. Įprastai pajamos paramai gauti apskaičiuojamos pagal vidutines trijų praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas: Atsiimtos pensijų fondų lėšos trumpuoju laikotarpiu gali turėti įtakos socialinei paramai gauti | Biržų rajono savivaldybė

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Socialinių dirbtuvių paskirtis – didinti žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje galimybes, ugdyti, lavinti ir palaikyti bendruosius ir specialiuosius darbinius įgūdžius, atliekant prasmingas darbinio užimtumo veiklas, nukreiptas į konkrečios prekės, produkto gamybą ar paslaugos atlikimą.

Socialinių dirbtuvių paslauga teikiama žmonėms nuo 18 metų, kurie dėl tam tikrų negalios sąlygotų priežasčių negali įsidarbinti laisvojoje darbo rinkoje ar pasinaudoti įdarbinimo su pagalba paslauga.

Teikiant šią paslaugą, darbas su socialinių dirbtuvių lankytojais organizuojamas pagal individualius planus, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus gebėjimus ir galimybes. Paslauga organizuojama vadovaujantis orientacijos į asmenį, aktyvinimo, adekvatumo, partnerystės, orientacijos į darbo, socialinio verslumo principais.

Vienas iš svarbesnių socialinių dirbtuvių bruožų – konkurencingos ir kokybiškos produkcijos gamyba, kurią realizavus žmogus gauna tam tikrą atlygį ar kitaip skatinamas ir motyvuojamas.

SVARBU. Prieš teikiant paslaugą, atliekamas asmens gebėjimų įvertinimas, sudaromas individualus paslaugos teikimo planas, atkuriami prarasti žmogaus darbiniai gebėjimai, formuojami nauji darbiniai įgūdžiai, vykdomas darbdavių ir socialinių partnerių švietimas.

Apie socialines dirbtuves – trumpai

Kam jos skirtos?

Jų veikla aprėpia intelekto ar psichosocialinę negalią turinčių žmonių užimtumą ir skatina jų darbinių įgūdžių lavinimą.

Ką jose veikia žmonės su negalia?

Socialinėse dirbtuvėse žmonės su intelekto ar psichosocialinę negalia gali kurti tam tikras paklausias prekes ar teiki bendruomenėje reikalingas paslaugas. Tam tikra prasme tai darbo įgūdžių ugdymas mažiau savarankiškiems intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems žmonėms, kurie gali bent kelias valandas per dieną prisidėti prie kokio nors produkto kūrimo.

Kokia jų nauda?

Iki šiol globos namuose gyvenantys neįgalieji dažniau buvo įtraukiami į įvairias menines veiklas, kurių pobūdis labiau pramoginis nei ugdomasis. Tačiau pačiam žmogui naudinga įgyti konkrečių įgūdžių ir galbūt ateityje pradėti dirbti bei užsidirbti. Tai sukuria prasmės jausmą, ypač kai žmogus gali savimi bent iš dalies pasirūpinti.

Kas yra socialinė kortelė maistui ir būtinojo vartojimo prekėms įsigyti (toliau – kortelė)?
Magnetinė ir (arba) lustinė atsiskaitomoji kortelė skirta paramos gavėjui atsiskaityti už įsigyjamus maisto produktus ir (ar) būtinojo vartojimo prekes. Paramos gavėjas pildydamas prašymą kortelei gauti renkasi, kurio vieno prekybos tinklo ar parduotuvės kortelę jis nori gauti.

Kas turi teisę gauti kortelę?
Asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 264 euro per mėnesį.
Dėl galimų išimčių – teirautis vietos seniūnijos darbuotojų.

Kaip gauti kortelę?
Užpildyti prašymo gauti kortelę formą vietos seniūnijoje.
Nuo kovo mėn. bus galimybė pateikti prašymą per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt. (šiuo metu funkcionalumas kuriamas).

Ką galima įsigyti naudojantis kortele?
Visus maisto produktus ir kitas prekes (pvz., asmens higienos, buities apyvokos daiktai, namų švaros prekės, kūdikių prekės, drabužiai, avalynė ir kt.). Draudžiama įsigyti alkoholinius gėrimus, tabaką, loterijos bilietus. Taip pat negalima sumokėti už trečiųjų šalių paslaugas.

Ką reikia žinoti, pildant prašymo gauti kortelę formą?
Pildant prašymo formą, iš pateikto prekybos tinklų sąrašo reikia pasirinkti (pažymėti) prekybos tinklą, kuriame bus apsiperkama (vienas asmuo gali rinktis tik vieną prekybos tinklą iš jo teritorijoje paslaugas siūlančių tiekėjų). Prekybos tinklas pasirenkamas 1 (vieniems) kalendoriniams metams.

Kokius prekybos tinklus, parduotuves galima rinktis?
UAB „Aibė“ aljanso parduotuvės, UAB ,,IKI Lietuva“, UAB ,,Indritus“, UAB ,,MAXIMA LT“, UAB ,,RIMI Lietuva“.

Iki kada priimami prašymai I ketvirčio lėšoms gauti į socialinę kortelę?
Visi asmenys, kurių prašymai bus priimti ir išnagrinėti iki š. m. vasario 29 d. (įskaitytinai) turi teisę į I ketv. lėšas.
Informacija apie sekančius ketvirčius bus papildyta.

Kaip atsiimti kortelę?
Socialines korteles išduos labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“. Paramos gavėjai gaus sms žinutę į savo telefono numerį, kada ir kur reikia pasiimti kortelę.

Kaip elgtis pametus ar sugadinus kortelę?
Pametus arba sugadinus išduotą kortelę, dėl naujos kortelės išdavimo reikia kreiptis į tą patį asmenį, kuris išdavė pirmąją kortelę.

Kada į korteles bus pervedamos lėšos?
Lėšos į korteles bus pervedamos 4 kartus per metus.
Preliminariai:
kovo 15 d. (kadangi pratęstas I ketvirčio prašymų priėmimo terminas, lėšos bus pervedamos papildomai ir balandžio 15)
birželio 15 d.
rugsėjo 15 d.
gruodžio 15 d.
Naudoti lėšas galima nuo jų gavimo momento iki ateinančių kalendorinių metų kovo 14 d. (imtinai).

Kiek kortelių gali turėti šeima (kartu gyvenantys asmenys)?
Viena šeima gali turėti vieną socialinę kortelę, išduodamą prašymą pateikusiam pilnamečiui asmeniui.

Kiek lėšų bus pervedama į kortelę?
Vienam asmeniui 2024 m. ketvirčio suma yra 25 eurai. Priklausomai kiek asmenų sudaro namų ūkį, atitinkamai tiek lėšų bus pervedama į šeimai (bendrai gyvenantiems asmenims) išduotą socialinę kortelę.

Kas yra maisto donacija?
Surinktas paaukotas besibaigiančio ir paskutinės dienos galiojimo maistas iš prekybos vietų ir (ar) gamintojų ir (ar) logistikos sandėlių ir (ar) kitų maisto produktų tiekimo ir (ar) gaminimo vietų, taip pat įvairių paramos akcijų metu surinktas ilgo galiojimo maistas ir atiduotas paramos gavėjams.

Kaip gauti maisto donaciją?
Pildant prašymo formą kortelei gauti, pareiškėjas gali kartu užpildyti ir sutikimo formą, išreikšdamas valią maisto donacijoms gauti.

Kas išduoda maisto donacijas?
Už maisto donacijų atidavimą paramos gavėjams yra atsakingas labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“. „Maisto bankas“ kvies norinčius asmenis gauti maisto donacijas sms žinute, joje nurodydamas kur ir kada reikia atvykti maisto donacijos atsiimti.
Vienam paramos gavėjui turi būti suteikta ne mažiau kaip 5 kg maisto donacijų per ketvirtį. Kiek šeimoje narių, tiek maisto donacijų kg turi teisę gauti šeima (bendrai gyvenantys asmenys).

Finansuojama Materialinio nepritekliaus mažinimo programos „Materialinio nepritekliaus mažinimas Lietuvoje“ lėšomis.

BŪSTO ŠILDYMO, GERIAMOJO IR KARŠTO VANDENS IŠLAIDŲ KOMPENSACIJOS

1. Kokios būsto išlaikymo išlaidos yra kompensuojamos?

Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą gyventojams kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos.

Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą) ir į šį procesą įtraukti nepasiturinčius gyventojus, gaunančius būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė – jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims 100 proc. apmokamos kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti),  ir palūkanų įmokos. 

2. Kaip sužinoti, ar šeimai (asmeniui) priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija?

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso kompensacija – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

SVARBU. Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas prašymams, pateiktiems rugsėjo 1 d. ir vėliau.

3. Ar nepasiturintiems gyventojams būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama už visą būsto plotą ir kompensuojamos visos vandens išlaidos?

Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:

– būsto naudingojo ploto normatyvas: vienam gyvenančiam asmeniui – 50 m², šeimai – 38 m² pirmam šeimos nariui, 12 m² antram šeimos nariui, 10 m² trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui;

– karšto vandens normatyvas: 1,5 m³ pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1 m³  antram šeimos nariui per mėnesį, 0,5 m³  trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį;

– geriamojo vandens normatyvas: 2 m³  pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 m³  antram šeimos nariui per mėnesį, 1 m³  trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

Pavyzdys: keturių asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m² naudingąjį būsto plotą (38 m² + 12 m² + 10 m² + 10 m²).

4. Kokia šeimos (asmens) išlaidų dalis yra kompensuojama?

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių kiekvienam šeimai nariui  arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui (nuo 2023-01-01 VRP – 157 Eur). Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų (,,į rankas“) per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 314 Eur, iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 471 Eur.

Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

1 Pavyzdys: keturių asmenų  šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos siekia 1266,4 Eur (2 MMA**).

Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:

((1266,4 Eur – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) – 1256 Eur (2 VRP* x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0,0 Eur

Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (70 m²) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

2 Pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 575 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą).

Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:

575 Eur – 471 Eur ( 3 VRP*)= 104 Eur

104 Eur x 10 proc. = 10,4 Eur

Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m²) gali mokėti ne daugiau kaip 10,4 Eur. Šią  sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.

* Nuo 2023-01-01 VRP - 157 Eur

** MMA – 840 Eur (bruto), 633,2 Eur (neto)

Taip pat kompensuojama:

– geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos (asmens) pajamų;

– karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos (asmens) pajamų.

5. Ar būsto šildymo išlaidų kompensacijos gali būti teikiamos būstą nuomojantiems asmenims?

Taip, kompensacijos teikiamos ne tik būste gyvenamąją vietą deklaravusiems, bet ir būstą nuomojantiems asmenims. Siekiantys gauti kompensacijas būsto nuomininkai turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre – valstybės įmonėje Registrų centras.

6. Ar galima gauti kompensaciją už šildymą turint įsiskolinimą už būsto šildymą?

Taip, kompensaciją už būsto šildymą gali gauti ir tie asmenys, kurie turi įsiskolinimų už būsto šildymą, tačiau įsiskolinusieji turi būti sudarę sutartį su energijos, kuro, vandens tiekėjais dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kurio gražinamas dydis per mėnesį – ne daugiau kaip 20 proc. šeimos (asmens) pajamų, jeigu teismas nėra priteisęs padengti įsiskolinimą.

7. Ar būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama tik būstams, kuriems tiekiamas centralizuotas šildymas?

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai,  tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.).

8. Kur kreiptis dėl kompensacijų gavimo?

Dėl kompensacijų reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos arba kur nuomojamas būstas savivaldybės administraciją (įprastai dokumentai priimami seniūnijose). Taip pat tai galima padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

9. Kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti kompensacijas?

Dokumentai (pažymos) kompensacijoms gauti:

– asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas-paraiška teikiama elektroniniu būdu);

– prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti;

– pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;

– priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

10. Ar galima prašymą kompensacijoms gauti pateikti elektroniniu būdu?

Taip, prašymą-paraišką kompensacijoms gauti galite pateikti (ir kartu pridėti reikiamų dokumentų kopijas) ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

11. Ar pakeitus šildymo būdą, pvz., vietoj krosnies įsirengus dujinį ar elektros katilą, pasikeitusį šildymo būdą privaloma įregistruoti Registrų centre?

Tuo atveju, jeigu  pakeistas šildymo būdas  jau įregistruotas Registrų centre, pateikti papildomų dokumentų nereikia, nes savivaldybės darbuotojai tai mato informacinėje sistemoje.

Tačiau, jeigu pakeitėte šildymo būdą ir jo oficialiai dar neįregistravote, tai neužkerta kelio gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją – tuomet papildomai turėsite pateikti dokumentus, įrodančius šildymo būdo pasikeitimą (pvz., sumontuotą šildymo įrangą).

12. Ar kreipiantis dėl kompensacijos už būsto šildymą, kai būstas šildomas kietu kuru (pvz., malkomis), privaloma pateikti dokumentus, patvirtinančius jų įsigijimą?

Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijos už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių jų įsigijimo išlaidas.

Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.

13. Ar galiu gauti kompensaciją už šildymą, jei namo šildymas geoterminis?

Taip, galite. Jei būste įrengtas geoterminis šildymas, bet elektros energijos suvartojimo patalpoms šildyti apskaitos nėra (neįrengti atskiri apskaitos prietaisai), apskaičiuojant kompensacijos dydį fiksuojamas bendras būste suvartotas elektros energijos kiekis ir konkretus būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į būsto plotą, bendrai gyvenančių asmenų skaičių, jų faktiškai gautas pajamas bei faktines būsto šildymo išlaidas pagal nustatytus energijos sąnaudų normatyvus.

14. Kodėl reikia pateikti pažymą apie darbo užmokestį, jei duomenis galima gauti iš „Sodros“?

„Sodroje“ informacija rodoma apie asmens draudžiamąsias pajamas. Skiriant piniginę socialinę paramą vertinamos pajamos, gaunamos „į rankas“. Dėl to prašoma pateikti pažymą apie išmokėtą atlyginimą.

Individualios veiklos atveju pajamos apskaičiuojamos tos, kurias nurodo pats savarankiškai dirbantis asmuo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentuose, „Sodra“ neturi duomenų apie 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi pajamas iš individualios veiklos.

15. Ar savarankiškai dirbantys asmenys taip pat gali gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas?

Taip, gali. Asmenims, vykdantiems individualią veiklą, kompensacijos skiriamos nereikalaujant pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Parama skiriama vertinant tas pajamas, kurias asmuo, besiverčiantis individualia veikla, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, nurodo pateikdamas individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentus. Įprastai vertinamos 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi pajamos. Pavyzdžiui, jeigu kreipiamasi spalio mėnesį, reikėtų pateikti informaciją apie liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais gautas pajamas.

16. Ar galima gauti kompensaciją už šildymą 2 būstams, pvz., jei sutuoktinių deklaruota gyvenamoji vieta skiriasi?

Šiuo atveju kompensacija gali būti teikiama tik vienam iš būstų. Jeigu sutuoktiniai deklaruoti atskiruose butuose, kreipiantis dėl kompensacijos reikia pasirinkti vieną iš jų, už kurį norima gauti kompensaciją.

17. Ar galima gauti kompensacijas, jeigu būste gyvenamąją vietą deklaruoja asmenys, nors jie tame būste faktiškai negyvena?

Kompensacijos skiriamos vertinant visų gyvenamąją vietą būste deklaravusių arba būstą nuomojančių (būstą nuomojantiems asmenims reikalavimas būti deklaruotiems nuomojamame bute netaikomas) asmenų pajamas ir išlaidas, tenkančias būstui išlaikyti.

Jeigu asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste, bet jame faktiškai negyvena, savivaldybių administracijoms suteikta teisė, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, šiam asmeniui kompensacijų neteikti ir teisę į kompensacijas nustatyti likusiems būste deklaruotiems ir išlaidas patiriantiems asmenims.

Tuo atveju, kai asmuo, kuris deklaruoja gyvenamąją vietą būste, jame faktiškai negyvena, tačiau nuomojasi būstą kitur ir su nuomotoju raštu yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią įregistravo Registrų centre, jo teisė į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos būste nenustatoma.

18. Ar kompensacijos gali būti teikiamos, kai žmonės deklaruoja gyvenamąją vietą negyvenamosios paskirties pastate?

Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos už gyvenamosios paskirties būstus. Jei žmonės gyvena negyvenamosios paskirties pastate (pvz. sodo namas), savivaldybėms suteikta teisė individualiai įvertinti realią situaciją ir kompensacijas skirti išimties tvarka.

SOCIALINĖ PAŠALPA

1. Kaip sužinoti, ar šeimai (asmeniui) priklauso socialinė pašalpa?

Pagrindiniai kriterijai gauti socialinę pašalpą yra šeimos (asmens) gaunamos pajamos.

Socialinė pašalpa skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP* dydžio, t. y. 172,7 Eur (nuo 2023-01-01 VRP – 157 Eur). Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso socialinė pašalpa – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle.

SVARBU. Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas prašymams, pateiktiems rugsėjo 1 d. ir vėliau.

2. Koks yra socialinės pašalpos dydis?

Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:

– skirtumą tarp 1,4 VRP* dydžio (219,8 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama iki 6 mėnesių;

– skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (188,4 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;

– skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (172,7 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

Pavyzdys: vieno gyvenančio asmens darbinės pajamos siekia 100 Eur.

Socialinės pašalpos skaičiavimas:

Vidutinės mėnesio pajamos, nuo kurių skaičiuojamas socialinės pašalpos dydis: 100 Eur – 20 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) = 80 Eur

Socialinės pašalpos dydis:

219,8 Eur (1,4 VRP) – 80 Eur = 139,8 Eur (kai socialinė pašalpa mokama iki 6 mėnesių)

188,4 Eur (1,2 VRP) – 80 Eur = 108,4 Eur (kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių)

172,7 Eur (1,1 VRP) – 80 Eur = 92,7 Eur (kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių)

Socialinės pašalpos dydis šeimai sudaro:

– pirmam šeimos nariui – skirtumą tarp 1,1 VRP*  dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį – 172,7 Eur;

– antram šeimos nariui – 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį – 155,43 Eur;

– trečiam ir paskesniems šeimos nariams – 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį – 120,89 Eur.

Pavyzdys: keturių asmenų šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos, kai dirba vienas iš tėvų, siekia 633,2 Eur (MMA**).

Socialinės pašalpos skaičiavimas:

Vidutinės mėnesio pajamos, tenkančios vienam asmeniui, nuo kurių skaičiuojamas socialinės pašalpos dydis:(633,2 Eur – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis)) / 4 (šeimos narių skaičius) = 118,73 Eur

Socialinės pašalpos dydis:

pirmam šeimos nariui – 172,7 Eur – 118,73 Eur = 53,97 Eur

antram šeimos nariui – 90 proc. x (172,7 Eur – 118,73 Eur) = 48,57 Eur

trečiam ir ketvirtam šeimos nariui – 70 proc. x (172,7 Eur – 118,73 Eur) = po 37,78 Eur

Socialinės pašalpos dydis šeimai – 53,97 + 48,57 + 37,78 + 37,78 = 178,1 Eur

* Nuo 2023-01-01 1 VRP - 157 Eur

** MMA – 840 Eur (bruto), 633,2 Eur (neto)

3. Ar galima gauti socialinę pašalpą, jei pajamos viršija nustatytą pajamų ribą teisei į socialinę pašalpą?

Taip, savivaldybės administracijai suteikta teisė, patikrinus gyvenimo sąlygas ir įsirašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, socialinę pašalpą skirti išimties tvarka, jeigu šeimos arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 proc. viršija 1,1 VRP dydžio (86,35 Eur).

Socialinė pašalpa išimties tvarka taip pat gali būti skiriama:

– jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra lygios 1,1 VRP dydžio (172,7 Eur);

– jeigu apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už dydį, kuris neišmokamas (1,45 Eur)

4. Ar įsidarbinus asmuo/šeima praranda teisę į socialinę pašalpą?

Socialinė pašalpa ir toliau gali būti skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP dydžio, t. y. 172,7 Eur. Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma dalis darbinių pajamų (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Vienam gyvenančiam asmeniui arba bent vienam iš šeimos narių įsidarbinus, jeigu jie buvo socialinės pašalpos gavėjai ir atitinka šias sąlygas, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, papildomai skiriama socialinė pašalpa:

– įsidarbina ir dirba (dirbo) ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba dirba ne visą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

– iki įsidarbinimo buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta įstatymo, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus;

– buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;

– kreipėsi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.

Papildomai skiriamos socialinės pašalpos dydis šeimai/asmeniui diferencijuojamas priklausomai nuo mokėjimo trukmės ir sudaro:

1) pirmą-trečią mokėjimo mėnesį – 100 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;

2) ketvirtą-šeštą mokėjimo mėnesį – 80 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;

3) septintą-dvyliktą mokėjimo mėnesį – 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.

5. Kur kreiptis dėl socialinės pašalpos gavimo?

Dėl socialinės pašalpos reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją savivaldybės administraciją (įprastai dokumentai priimami seniūnijose). Taip pat tai galima padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

6. Kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti socialinę pašalpą?

Dokumentai (pažymos) socialinei pašalpai gauti:

– asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas-paraiška teikiama elektroniniu būdu);

– prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti, o tais atvejais, kai kreipiamasi dėl papildomos socialinės pašalpos dalies skyrimo įsidarbinus – prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus;

– pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;

– priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

7. Ar galima prašymą socialinei pašalpai gauti pateikti elektroniniu būdu?

Taip, prašymą-paraišką socialinei pašalpai gauti galite pateikti (ir kartu pridėti reikiamų dokumentų kopijas) ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

Aktuali informacija dėl pagalbos nukentėjusiems asmenims | Biržų rajono savivaldybė (birzai.lt)