Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

BŪSTO ŠILDYMO, GERIAMOJO IR KARŠTO VANDENS IŠLAIDŲ KOMPENSACIJOS

1. Kokios būsto išlaikymo išlaidos yra kompensuojamos?

Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą gyventojams kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos.

Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą) ir į šį procesą įtraukti nepasiturinčius gyventojus, gaunančius būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė – jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims 100 proc. apmokamos kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti),  ir palūkanų įmokos. 

2. Kaip sužinoti, ar šeimai (asmeniui) priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija?

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso kompensacija – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

SVARBU. Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas prašymams, pateiktiems rugsėjo 1 d. ir vėliau.

3. Ar nepasiturintiems gyventojams būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama už visą būsto plotą ir kompensuojamos visos vandens išlaidos?

Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:

– būsto naudingojo ploto normatyvas: vienam gyvenančiam asmeniui – 50 m², šeimai – 38 m² pirmam šeimos nariui, 12 m² antram šeimos nariui, 10 m² trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui;

– karšto vandens normatyvas: 1,5 m³ pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1 m³  antram šeimos nariui per mėnesį, 0,5 m³  trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį;

– geriamojo vandens normatyvas: 2 m³  pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 m³  antram šeimos nariui per mėnesį, 1 m³  trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

Pavyzdys: keturių asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m² naudingąjį būsto plotą (38 m² + 12 m² + 10 m² + 10 m²).

4. Kokia šeimos (asmens) išlaidų dalis yra kompensuojama?

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių kiekvienam šeimai nariui  arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui (nuo 2023-01-01 VRP – 157 Eur). Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų (,,į rankas“) per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 314 Eur, iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 471 Eur.

Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

1 Pavyzdys: keturių asmenų  šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos siekia 1266,4 Eur (2 MMA**).

Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:

((1266,4 Eur – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) – 1256 Eur (2 VRP* x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0,0 Eur

Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (70 m²) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

2 Pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 575 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą).

Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:

575 Eur – 471 Eur ( 3 VRP*)= 104 Eur

104 Eur x 10 proc. = 10,4 Eur

Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m²) gali mokėti ne daugiau kaip 10,4 Eur. Šią  sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.

* Nuo 2023-01-01 VRP - 157 Eur

** MMA – 840 Eur (bruto), 633,2 Eur (neto)

Taip pat kompensuojama:

– geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos (asmens) pajamų;

– karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos (asmens) pajamų.

5. Ar būsto šildymo išlaidų kompensacijos gali būti teikiamos būstą nuomojantiems asmenims?

Taip, kompensacijos teikiamos ne tik būste gyvenamąją vietą deklaravusiems, bet ir būstą nuomojantiems asmenims. Siekiantys gauti kompensacijas būsto nuomininkai turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre – valstybės įmonėje Registrų centras.

6. Ar galima gauti kompensaciją už šildymą turint įsiskolinimą už būsto šildymą?

Taip, kompensaciją už būsto šildymą gali gauti ir tie asmenys, kurie turi įsiskolinimų už būsto šildymą, tačiau įsiskolinusieji turi būti sudarę sutartį su energijos, kuro, vandens tiekėjais dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kurio gražinamas dydis per mėnesį – ne daugiau kaip 20 proc. šeimos (asmens) pajamų, jeigu teismas nėra priteisęs padengti įsiskolinimą.

7. Ar būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama tik būstams, kuriems tiekiamas centralizuotas šildymas?

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai,  tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.).

8. Kur kreiptis dėl kompensacijų gavimo?

Dėl kompensacijų reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos arba kur nuomojamas būstas savivaldybės administraciją (įprastai dokumentai priimami seniūnijose). Taip pat tai galima padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

9. Kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti kompensacijas?

Dokumentai (pažymos) kompensacijoms gauti:

– asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas-paraiška teikiama elektroniniu būdu);

– prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti;

– pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;

– priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

10. Ar galima prašymą kompensacijoms gauti pateikti elektroniniu būdu?

Taip, prašymą-paraišką kompensacijoms gauti galite pateikti (ir kartu pridėti reikiamų dokumentų kopijas) ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

11. Ar pakeitus šildymo būdą, pvz., vietoj krosnies įsirengus dujinį ar elektros katilą, pasikeitusį šildymo būdą privaloma įregistruoti Registrų centre?

Tuo atveju, jeigu  pakeistas šildymo būdas  jau įregistruotas Registrų centre, pateikti papildomų dokumentų nereikia, nes savivaldybės darbuotojai tai mato informacinėje sistemoje.

Tačiau, jeigu pakeitėte šildymo būdą ir jo oficialiai dar neįregistravote, tai neužkerta kelio gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją – tuomet papildomai turėsite pateikti dokumentus, įrodančius šildymo būdo pasikeitimą (pvz., sumontuotą šildymo įrangą).

12. Ar kreipiantis dėl kompensacijos už būsto šildymą, kai būstas šildomas kietu kuru (pvz., malkomis), privaloma pateikti dokumentus, patvirtinančius jų įsigijimą?

Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijos už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių jų įsigijimo išlaidas.

Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.

13. Ar galiu gauti kompensaciją už šildymą, jei namo šildymas geoterminis?

Taip, galite. Jei būste įrengtas geoterminis šildymas, bet elektros energijos suvartojimo patalpoms šildyti apskaitos nėra (neįrengti atskiri apskaitos prietaisai), apskaičiuojant kompensacijos dydį fiksuojamas bendras būste suvartotas elektros energijos kiekis ir konkretus būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į būsto plotą, bendrai gyvenančių asmenų skaičių, jų faktiškai gautas pajamas bei faktines būsto šildymo išlaidas pagal nustatytus energijos sąnaudų normatyvus.

14. Kodėl reikia pateikti pažymą apie darbo užmokestį, jei duomenis galima gauti iš „Sodros“?

„Sodroje“ informacija rodoma apie asmens draudžiamąsias pajamas. Skiriant piniginę socialinę paramą vertinamos pajamos, gaunamos „į rankas“. Dėl to prašoma pateikti pažymą apie išmokėtą atlyginimą.

Individualios veiklos atveju pajamos apskaičiuojamos tos, kurias nurodo pats savarankiškai dirbantis asmuo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentuose, „Sodra“ neturi duomenų apie 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi pajamas iš individualios veiklos.

15. Ar savarankiškai dirbantys asmenys taip pat gali gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas?

Taip, gali. Asmenims, vykdantiems individualią veiklą, kompensacijos skiriamos nereikalaujant pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Parama skiriama vertinant tas pajamas, kurias asmuo, besiverčiantis individualia veikla, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, nurodo pateikdamas individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentus. Įprastai vertinamos 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi pajamos. Pavyzdžiui, jeigu kreipiamasi spalio mėnesį, reikėtų pateikti informaciją apie liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais gautas pajamas.

16. Ar galima gauti kompensaciją už šildymą 2 būstams, pvz., jei sutuoktinių deklaruota gyvenamoji vieta skiriasi?

Šiuo atveju kompensacija gali būti teikiama tik vienam iš būstų. Jeigu sutuoktiniai deklaruoti atskiruose butuose, kreipiantis dėl kompensacijos reikia pasirinkti vieną iš jų, už kurį norima gauti kompensaciją.

17. Ar galima gauti kompensacijas, jeigu būste gyvenamąją vietą deklaruoja asmenys, nors jie tame būste faktiškai negyvena?

Kompensacijos skiriamos vertinant visų gyvenamąją vietą būste deklaravusių arba būstą nuomojančių (būstą nuomojantiems asmenims reikalavimas būti deklaruotiems nuomojamame bute netaikomas) asmenų pajamas ir išlaidas, tenkančias būstui išlaikyti.

Jeigu asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste, bet jame faktiškai negyvena, savivaldybių administracijoms suteikta teisė, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, šiam asmeniui kompensacijų neteikti ir teisę į kompensacijas nustatyti likusiems būste deklaruotiems ir išlaidas patiriantiems asmenims.

Tuo atveju, kai asmuo, kuris deklaruoja gyvenamąją vietą būste, jame faktiškai negyvena, tačiau nuomojasi būstą kitur ir su nuomotoju raštu yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią įregistravo Registrų centre, jo teisė į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos būste nenustatoma.

18. Ar kompensacijos gali būti teikiamos, kai žmonės deklaruoja gyvenamąją vietą negyvenamosios paskirties pastate?

Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos už gyvenamosios paskirties būstus. Jei žmonės gyvena negyvenamosios paskirties pastate (pvz. sodo namas), savivaldybėms suteikta teisė individualiai įvertinti realią situaciją ir kompensacijas skirti išimties tvarka.

SOCIALINĖ PAŠALPA

1. Kaip sužinoti, ar šeimai (asmeniui) priklauso socialinė pašalpa?

Pagrindiniai kriterijai gauti socialinę pašalpą yra šeimos (asmens) gaunamos pajamos.

Socialinė pašalpa skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP* dydžio, t. y. 172,7 Eur (nuo 2023-01-01 VRP – 157 Eur). Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso socialinė pašalpa – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle.

SVARBU. Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas prašymams, pateiktiems rugsėjo 1 d. ir vėliau.

2. Koks yra socialinės pašalpos dydis?

Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:

– skirtumą tarp 1,4 VRP* dydžio (219,8 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama iki 6 mėnesių;

– skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (188,4 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;

– skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (172,7 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

Pavyzdys: vieno gyvenančio asmens darbinės pajamos siekia 100 Eur.

Socialinės pašalpos skaičiavimas:

Vidutinės mėnesio pajamos, nuo kurių skaičiuojamas socialinės pašalpos dydis: 100 Eur – 20 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) = 80 Eur

Socialinės pašalpos dydis:

219,8 Eur (1,4 VRP) – 80 Eur = 139,8 Eur (kai socialinė pašalpa mokama iki 6 mėnesių)

188,4 Eur (1,2 VRP) – 80 Eur = 108,4 Eur (kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių)

172,7 Eur (1,1 VRP) – 80 Eur = 92,7 Eur (kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių)

Socialinės pašalpos dydis šeimai sudaro:

– pirmam šeimos nariui – skirtumą tarp 1,1 VRP*  dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį – 172,7 Eur;

– antram šeimos nariui – 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį – 155,43 Eur;

– trečiam ir paskesniems šeimos nariams – 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį – 120,89 Eur.

Pavyzdys: keturių asmenų šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos, kai dirba vienas iš tėvų, siekia 633,2 Eur (MMA**).

Socialinės pašalpos skaičiavimas:

Vidutinės mėnesio pajamos, tenkančios vienam asmeniui, nuo kurių skaičiuojamas socialinės pašalpos dydis:(633,2 Eur – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis)) / 4 (šeimos narių skaičius) = 118,73 Eur

Socialinės pašalpos dydis:

pirmam šeimos nariui – 172,7 Eur – 118,73 Eur = 53,97 Eur

antram šeimos nariui – 90 proc. x (172,7 Eur – 118,73 Eur) = 48,57 Eur

trečiam ir ketvirtam šeimos nariui – 70 proc. x (172,7 Eur – 118,73 Eur) = po 37,78 Eur

Socialinės pašalpos dydis šeimai – 53,97 + 48,57 + 37,78 + 37,78 = 178,1 Eur

* Nuo 2023-01-01 1 VRP - 157 Eur

** MMA – 840 Eur (bruto), 633,2 Eur (neto)

3. Ar galima gauti socialinę pašalpą, jei pajamos viršija nustatytą pajamų ribą teisei į socialinę pašalpą?

Taip, savivaldybės administracijai suteikta teisė, patikrinus gyvenimo sąlygas ir įsirašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, socialinę pašalpą skirti išimties tvarka, jeigu šeimos arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 proc. viršija 1,1 VRP dydžio (86,35 Eur).

Socialinė pašalpa išimties tvarka taip pat gali būti skiriama:

– jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra lygios 1,1 VRP dydžio (172,7 Eur);

– jeigu apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už dydį, kuris neišmokamas (1,45 Eur)

4. Ar įsidarbinus asmuo/šeima praranda teisę į socialinę pašalpą?

Socialinė pašalpa ir toliau gali būti skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP dydžio, t. y. 172,7 Eur. Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma dalis darbinių pajamų (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Vienam gyvenančiam asmeniui arba bent vienam iš šeimos narių įsidarbinus, jeigu jie buvo socialinės pašalpos gavėjai ir atitinka šias sąlygas, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, papildomai skiriama socialinė pašalpa:

– įsidarbina ir dirba (dirbo) ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba dirba ne visą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

– iki įsidarbinimo buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta įstatymo, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus;

– buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;

– kreipėsi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.

Papildomai skiriamos socialinės pašalpos dydis šeimai/asmeniui diferencijuojamas priklausomai nuo mokėjimo trukmės ir sudaro:

1) pirmą-trečią mokėjimo mėnesį – 100 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;

2) ketvirtą-šeštą mokėjimo mėnesį – 80 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;

3) septintą-dvyliktą mokėjimo mėnesį – 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.

5. Kur kreiptis dėl socialinės pašalpos gavimo?

Dėl socialinės pašalpos reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją savivaldybės administraciją (įprastai dokumentai priimami seniūnijose). Taip pat tai galima padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

6. Kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti socialinę pašalpą?

Dokumentai (pažymos) socialinei pašalpai gauti:

– asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas-paraiška teikiama elektroniniu būdu);

– prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti, o tais atvejais, kai kreipiamasi dėl papildomos socialinės pašalpos dalies skyrimo įsidarbinus – prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus;

– pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;

– priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

7. Ar galima prašymą socialinei pašalpai gauti pateikti elektroniniu būdu?

Taip, prašymą-paraišką socialinei pašalpai gauti galite pateikti (ir kartu pridėti reikiamų dokumentų kopijas) ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

Aktuali informacija dėl pagalbos nukentėjusiems asmenims | Biržų rajono savivaldybė (birzai.lt)

Biržų rajono savivaldybės seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro danga pavasarinio greideriavimo ir tvarkymo darbai bus pradėti iškarto, kai tik leis oro sąlygos – neliks grunto įšalo bei kelio danga bus pakankamai sausa. Darbai bus vykdomi atsižvelgiant į Biržų miesto ir rajono seniūnijų sudarytus gatvių ir kelių su žvyro danga tvarkymo seniūnijose sąrašus.

Biržų rajono seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro danga priežiūros darbus vykdo UAB „Biržų ranga“. Biržų miesto gatvių ir kelių su žvyro danga priežiūros darbus atlieka AB „Kelių priežiūra“. Sutartys su šiomis įmonėmis 36 mėn. laikotarpiui pasirašytos 2022 m.

Atkreipiame gyventojų dėmesį, kad prie Biržų rajono seniūnijų miško kelių, siekiant išvengti kelių sugadinimo, yra pastatyti eismą ribojantys ženklai.

Biržų rajono savivaldybės informacija

Įvažiavimas į statybvietę esančią Basanavičiaus g. 69A, Biržuose projekte numatytas per Biržų miesto Jaunimo gatvę, nes pagal technines charakteristikas ji yra tinkamiausia (tinkamas plotis, nereikia papildomai sutvirtinti gatvės pagrindų, nebus ribojamas privažiavimas prie stadiono, kempingo bei miesto paplūdimio). Statybvietė šiuo metu jau yra perduota rangovui UAB ,,Infes“, nupirkta statybos techninės priežiūros paslauga, kurią atliks UAB ,,Darbesta“. Dėl konkrečios informacijos, susijusios su atliekamais, planuojamais sporto salės statybos darbais, kviečiame kreiptis tiesiogiai į rangovą UAB ,,Infes“: tel. nr. +370 5 231 32 09, el. p.  info@infes.lt,  www.infes.lt

Taip pat primename, kad vėliau bus tvarkoma ir pati Jaunimo gatvė (po vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų pajungimo).

Biržų rajono savivaldybės administracija

Viešoje erdvėje pastebėjome gyventojų pasisakymus, kurių teigimu, šie – moka už vandenį 1,88 Eur, nors naudojasi savo vandeniu iš šulinio. Norėdami išsklaidyti neaiškumus bei pagelbėti vartotojams, žemiau pateikiame sąskaitos pavyzdį.

Žemiau pateiktame pavyzdyje – klientas naudojasi tik nuotekų tinklais. Tačiau dėl pasenusios įmonės apskaitos sistemos, sąskaitoje matyti ir sunaudoto vandens deklaravimo skiltis, nepriklausomai nuo to ar naudojamas centralizuotų tinklų vanduo ar ne. Ir matoma – 1,88 Eur kaina, kuri yra automatiškai sugeneruojama programos. Jeigu vartotojo sutartis, kaip ir pateiktame pavyzdyje yra sudaryta tik nuotekų tvarkymui, vandens deklaravimo skiltyje matomi nuliai, kadangi vartotojas vartoja savo vandenį. Prie ,,Suma” skilties, nematysite sugeneruoto skaičiaus, kadangi vanduo nėra vartojamas. Kaip ir šiame pavyzdyje, taip ir gyventojai, kurie naudojasi TIK centralizuotomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, moka tik už deklaruotą nuotekų kiekį pvz.: 2 kubai išleistų nuotekų x  3,30 Eur (nuotekų kaina) + 0,62 Eur (aptarnavimo mokestis)  = 7,22 Eur. 

Kaip matoma, 1,88 Eur šioje sąskaitoje nėra įskaičiuojamas.

SVARBU! Jeigu Jūsų sutartis yra tik nuotekų tvarkymui, tačiau sąskaitoje matote, kad deklaruojamas ir vanduo (skaitiklių rodmenys nėra nuliai ir prie skilties ,,Suma” yra skaičius) prašome kreiptis į Klientų aptarnavimo skyrių Rotušės g. 30, Biržai, 203 kabinetą, susisiekti tel. Nr. : 8 450 32 052 (rinktis skaičių 3) arba parašyti elektroninį laišką adresu apskaita@birzuvandenys.lt.

2023 metais įmonė numačiusi atsinaujinti vidinę apskaitos sistemą.

UAB „Biržų vandenys“ informacija

https://www.birzai.lt/gyventojams/naujienos/35/gyventojams-apie-skiepijima-ir-skiepus-nuo-covid-19:268