Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis (NVSC), vertinant vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją Lietuvoje 2022 metais, didžiausią susirūpinimą kelia mažėjančios tymų, raudonukės, epideminio parotito skiepijimo aprėptys bei diagnozuojami nauji raudonukės atvejai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-955 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus patvirtinimo“ nuo raudonukės vaikai skiepijami kombinuota tymų, raudonukės ir epideminio parotito vakcina 15–16 mėnesių ir 6–7 metų amžiuje ir po kontakto su sergančiu asmeniu skiepijami suaugę asmenys valstybės lėšomis įsigyta vakcina.
Nuo 2010 metų iki 2022 metų skiepijimo aprėptys nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito dviejų metų vaikų amžiaus grupėje sumažėjo nuo 96,1 proc. iki 86,5 proc., o septynerių metų amžiaus vaikų grupėje per tą patį laikotarpį – nuo 94,2 proc. iki 86,5 proc. 2022 m. liko nepaskiepyti 3266 vaikai (13,4 proc.), o 2021 m. – 2932 vaikai (11,6 proc.).
Lietuvoje jau daugelį metų neregistruojami susirgimai įgimtu raudonukės sindromu, tačiau, nukritus skiepijimo aprėptims raudonukės virusas gali pradėti plisti imlioje visuomenėje. Tymų virusui suvaldyti labai svarbu, kad būtų pasiekta 95 proc. skiepijimo aprėptis. Kiekvienais metais lieka nemaža dalis nepaskiepytų vaikų abiejose amžiaus grupėse ir skiepijimo aprėptys nesiekia Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) rekomenduojamų 95 proc., todėl kyla reali grėsmė atsirasti naujiems tymų atvejams, protrūkiams tarp vaikų ir suaugusiųjų
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ELPKC) duomenimis raudonukės atvejai registruojami Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Italijoje, o susirgimų tymais pakilimas nuo 2023 m. kovo stebimas visoje Europoje, didžiausias sergamumas tymais yra 0–4 metų amžiaus grupėje. PSO nurodo, kad siekiant tymų likvidavimo ir įgimto raudonukės sindromo prevencijos, viena svarbiausių nuostatų – kiekvienas vaikas turi būti paskiepytas dviem tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos dozėmis.
Pagrindinės nesiskiepijimo priežastys, kurias nurodo tėvai / globėjai, tai nepasitikėjimas vakcinų veiksmingumu, nepageidaujamų reakcijų baimė po skiepo, informacijos stoka apie vakcinas bei COVID-19 pandemijos metu sutrikdytos vakcinacijos paslaugos, kuomet skiepijimai pagal nacionalinį vaikų profilaktinį skiepijimų kalendorių buvo nukeliami arba stabdomi.
NVSC specialistai, atsižvelgdami į susiklosčiusią nepalankią skiepijimo aprėpčių situaciją, asmens sveikatos priežiūros įstaigų prašo skirti ypatingą dėmesį tėvams / globėjams, kurie atsisako skiepyti savo vaikus, stengiantis išsiaiškinti konkrečias nepasiskiepijimo priežastis ir priklausomai nuo priežasčių, tėvams / globėjams suteikti visą reikiamą informaciją bei padrąsinti skiepyti savo vaikus. Neskiepytiems, nutraukusiems ar atidėjusiems skiepijimus kūdikiams ir vaikams numatyti išlyginamąją vakcinaciją, sudarant individualius skiepijimo planus, atkreipiant dėmesį į vaiko amžių ir vakcinų charakteristikų santraukose pateiktą klinikinę informaciją.
Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją
