Šiltas ir drėgnas šių metų pavasaris ypač palankus ne tik vietiniams, bet ir svetimiems invaziniams augalams bei gyvūnams plisti. Savivaldybės viešosiose erdvėse, gyventojų soduose, namų valdose jau pastebėti invaziniai šliužai (Ispaninis arionas). Pavasarį ir vasarą jauni smulkūs šio moliusko individai sunkokai pastebimi, tačiau norint išvengti didelių rūpesčių ir derliaus nuostolių, kovoti su jais būtina jau dabar. Labai svarbu, kad kovos priemonės būtų taikomos sistemingai ir bendruomeniškai. Reikia prisiminti, kad arionais atsikratyti tikrai nepavyks, jei Savivaldybė ir pavieniai gyventojai taikys šio nepageidaujamo gyvio populiacijos skaitlingumą mažinančias priemones, o kiti bus pasyviais stebėtojais. Tokiu būdu kenkiama ne tik sau, bet ir kaimynams. Ispaninis arionas kiaušinėlius deda nuo pavasario pabaigos per visą vasarą ir rudenį, tad kovos priemones taikyti reikėtų visą šiltąjį sezoną. Šiuos moliuskus rekomenduojama naikinti mechaniškai (renkant) , panaudojant moliuskocidus, gaudykles su jauku, natūralius priešus ir naminius pauščius. Šliužų naikinimas, randant bent vieną šliužą, turi būti nepertraukiamas procesas. Kiekvienas invazinis šliužas padeda nuo 200 iki 500 kiaušinėlių, tad pasyviai stebint, nieko nedarant ir galvojant, kad šie kenkėjai kažkaip patys išnyks, vėliau susiduriama su rimta problema.
SVARBU PRISIMINTI:
- Kuo šliužai didesni, tuo kova bus neveiksmingesnė. Šliužų naikinimas turi prasidėti ištirpus sniegui ir tęstis iki sniego;
- Nė viena priemonė nepasižymi 100% efektyvumu, todėl tik nuolatinės visų pasirinktų priemonių taikymo pastangos bus veiksmingos. Vis tik viena efektyviausių priemonių – šliužų rinkimas.
- Nė viena priemonė neveikia ,,iš karto“ (nepriklausomai, ką rašo ant pakuotės !), poveikis pasimatys po 3-4 savaičių, todėl per vėlai pradėjus taikyti – šliužai jau gali būti spėję sudėti dalį kiaušinių.
- Neįmanoma atsikratyti šliužų, jei vienas kaimynas kovoja, o kito kaimyno sode yra šliužų dauginimosi židiniai – reikia imtis priemonių ir ten.
- Šliužai nepakenčia tiesioginės saulės spindulių ir sausros, todėl dažniausiai slepiasi ir veisiasi augalų atliekų bei kitokios organikos krūvose: po nušienauta drėgna žole ar šienu, piktžolių, pūvančių obuolių, organinio maisto likučių ir pan. krūvose, po indais, įvairiomis talpomis, gėliapuodžiais, po statybinėmis ir kitokiomis atliekomis, aukštos žolės sąžalynuose ir po aukštais augalais.
- Nepirkite augalų, komposto, daržovių iš prekyviečių, kur yra šliužų. Pirkdami ar parduodami augalus, atidžiai apžiūrėkite ar žemėje ir ant augalo nėra šliužų ir jų kiaušinių.
- Prieš išvažiuodami iš vietos, kur yra šliužų, apžiūrėkite išvežamus daiktus, maišelius, mašinos apačią, ar jie neaplipę šliužais.
- Rastus šliužus ir šliužų kiaušinius visuomet sunaikinkite.
Kova su nuo XX a. šešto dešimtmečio mūsų šalyje augintu ir vis dar aptinkamu Sosnovskio barščiu atrodytų lyg ir lengvesnė, tačiau verta prisiminti, kad stambus šio augalo individas subrandina iki 100 000 sėklų, o rūšies invazyvumą lemia gebėjimas plisti vėjo ir vandens pagalba. Invazijos pradžia naujoje vietovėje gali tapti ir vienas augalas. Palyginus nedideli Sosnovskio barščio plotai aptikti beveik visų mūsų rajono seniūnijų viešosiose erdvėse, per keletą metų sėkmingai jau sunaikinta dalis šio augalo sąžalynų. Tačiau privačiose valdose su Sosnovskio barščiu kovojama vangokai, ypač tuose plotuose, kuriuose sunku panaudoti agrotechnines priemones. Tokiu būdu leidžiama šiam konkurencingam augalui plisti į kaimynines valdas. Sosnovskio barštį naikinti reikėtų kol augalas dar jaunas (pasirodo pirmosios lapų skrotelės). Lietuvoje jau siūlomos profesionalios Sosnovskio barščių naikinimo paslaugos.
SVARBU PRISIMINTI:
- Siekiant užkirsti kelią Sosnovskio barščio plitimui, būtina neleisti augalams žydėti.
- Nedidelius sąžalynus ir pavienius augalus geriausia iškasti.
- Žemės ūkio paskirties plotuose geriausia naikinti ariant žemę.
- Esant galimybei, galima taikyti įvairių metodų derinį (cheminį ir mechaninį naikinimą, agrotechnines priemones).
- Naikinant Sosnovskio barščius, būtina naudoti individualias apsaugos priemones, kad į kvėpavimo takus, akis ir ant plikos odos nepatektų augalo sulčių, kurios, veikiant ultravioletiniams spinduliams, sukelia odos uždegimus, susidaro sunkiai gyjančios žaizdos.
Invazinės rūšys nenaudingos nei mūsų kraštovaizdžiui, nei mus supančiai aplinkai. Gaila, tačiau nėra vieno universalaus būdo kovai su kiekviena iš jų. Labai svarbu į šią problemą žiūrėti kaip į bendrą visų kovą, susikooperuoti ir nusiteikti nelengvam bendram darbui.
Biržų rajono savivaldybės informacija
