Pradžia Biržų rajono savivaldybė
Pradžia

Veiklos, renginiai skirti Jono Meko metams paminėti Biržų krašte

Veiklos, renginiai skirti Jono Meko metams paminėti Biržų krašte

22-ųjų gruodžio 24-ąją sukako 100 metų kai Semeniškuose (Biržų r.) gimė avangardinio kino kūrėjas ir kino kritikas, rašytojas ir poetas Jonas Mekas. 2022-uosius LR Seimas paskelbė Jono Meko metais. 2011 m. J. Mekui suteiktas Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas.

Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos, jos struktūrinių padalinių bei  Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro renginiai

Minint 2022-uosius – Jono Meko metus – Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro iniciatyva organizuoti įvairūs renginiai, parodos, susitikimai, ekskursijos „Jono ir Adolfo Mekų keliais“. Mekų centrą lankė J. Meko bičiuliai iš įvairių pasaulio šalių, J. Meko fondo Biržuose tyrinėtojai bei Lietuvos ir užsienio žurnalistų delegacijos, Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys ir ministerijos atstovai.  

Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų  centro pagrindiniai renginiai vyko per Jonines. Toks buvo menininko šeimos ir bičiulių išreikštas noras – birželio mėnesį jie įsivaizdavo kaip labiausiai tinkantį J. Mekui paminėti jo gimtajame krašte.  

Birželio 24 d. ant Širvėnos ežero kranto esančiame kiemelyje prie Biržų evangelikų-reformatų bažnyčios klebonijos buvo surengtas koncertas-filmas-performansas „Misterijos“. Organizuojant šį renginį Mekų centras bendradarbiavo su VŠĮ „Nulinė kopija“ ir prodiuseriu Arturu Jevdokimovu. Gyvai įgarsinti Europoje iki šiol nerodyto J. Meko filmo „Misterijos“ į Biržus atvyko J. Meko bičiuliai iš Amerikos, su kuriais jis koncertuodavo kartu – Dalius Naujokaitis-Naujo (būgnai, elektronika, wolesonic instrumentai), Kenny Wollesen (perkusija, būgnai, wolesonic instrumentai), Tony Scherr (elektrinė gitara), Jonathon Haffner (saksofonas), William Shore (vibrafonas, elektronika, wolesonic instrumentai). Prie jų prisijungė italas Giuseppe Zevola (poezija, balsas) ir lietuviai Eugenijus Varkalis (saksofonas, fleitos) bei Eglė Lukšaitė (vokalas, balsas). Su daugumą šių muzikantų J. Mekas koncertavo apie 20 metų – dažniausiai Niujorke. Scenoje į vyksmą jis įsiliedavo be jokio išankstinio pasiruošimo – skaitydamas poeziją. Biržuose netradicinė renginio vieta pasirinkta neatsitiktinai: J. Mekas su jaunesniuoju broliu Adolfu bažnyčios klebonijos palėpėje gyveno kelis metus iki pasitraukiant iš Lietuvos.

Birželio 25 d. Biržų centriniame turguje, vietoje, kuri iki tol kultūriniams renginiams išvis nebuvo naudota, pristatyta iš Biržų kilusios ir Berlyne gyvenančios dizainerės Vaidos Voraitės drabužių kolekcija „Turgus“. Kolekcija, anot jos autorės, yra įkvėpta J. Meko gyvenimo ir kūrybos.

Kolekcijos drabužių audiniai – lininiai, gaminti Lietuvoje. Centrinio turgaus aikšte žengė ne tik Vilniaus modelių agentūros modeliai, bet ir vietiniai žmonės bei svečiai iš užsienio. O sekančią dieną taip vadinamame „showroom“ buvo galima susitikti su dizainere V. Voraite, pabendrauti su ja, įsigyti patikusį rūbą. Tai buvo bene pirmasis tokio pobūdžio renginys Biržuose, atitinkantis visus aukštosios mados kolekcijos pristatymo principus. 

Taip pat organizuotas fotografijų konkursas „Aš nežinau, kur einu. Bet aš einu ir fiksuoju“. Visi norintys, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar gyvenamosios vietovės, nuo 2022 m. vasario iki birželio buvo kviečiami dalintis J. Meko filosofine mintimi atitinkančiais darbais ir jų aprašymais. Konkursui netiko fotografijos, rastos internete ar leidiniuose. Dalyvavo 6 autoriai iš Lietuvos ir Latvijos, sulaukta 16 darbų. Konkurso vertinimo komisija, kurią sudarė J. Meko bičiuliai D. Naujokaitis ir Arūnas Kulikauskas, poezijos ir kitų menų kūrėjai Rita Venckūnienė ir Lijana Judickaitė bei konkurso organizatorių atstovė Indra Drevinskaitė, peržiūrėję visas konkursui pateiktas fotografijas, įvertino ir geriausiais darbais pripažino Gertrūdos Danisevičiūtės fotografijas „Riba“, „Pažinimas“, „Susitikimas“ (pelnė net 3 prizines vietas) ir Dainiaus Bankausko fotografiją „Tikėjimas gyvenimu“.

Rugsėjo 22 d. įvyko jungtinės parodos „Apie draugystę, laimę ir gyvenimo pamokas“, skirtos J. Meko metams ir gimimo 100-mečiui paminėti bei Juozo Miltinio 115-osioms gimimo metinėms, atidarymo renginys. Tai buvo pirmas toks renginys Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro gyvavimo istorijoje: visuomenei pristatyta konkreti J. Meko archyvo dalis – septyni aktoriaus ir režisieriaus J. Miltinio laiškai, rašyti 1957-60 m. ir 1967 m. J. Mekui.

Gruodžio mėnesį atidaryta visus metus po Lietuvą keliavusi fotografijų paroda „Semeniškių idilės“. Nuotraukų ekspozicijoje rodomi fotografų Antano Sutkaus, Algimanto Kunčiaus, Viktoro Kapočiaus ir Hollis Melton užfiksuoti kadrai iš pirmųjų J. Meko sugrįžimų į gimtuosius Semeniškius 1971 ir 1977 m. Viso – 27 fotografijos, nes būtent po tiek metų J. Mekas pirmą kartą sugrįžo į Lietuvą po emigracijos. Parodos organizatorius – Nacionalinis dailės muziejus.

Metų pabaigoje pasirodė tinklalapis „Penkių kūrėjų kelias“, kuriame pristatomi trys Panevėžio regione veikiantys palikimo studijų centrai (Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centras (priklausantis Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešajai bibliotekai), Juozo Miltinio memorialinis butas (priklausantis Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai) bei Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras (nevyriausybinė organizacija, Rokiškis). Projektu siekiama šių trijose savivaldybėse esančių centrų veiklą bei lankytinus objektus, susijusius su Jonu ir Adolfu Mekais, Juozu Miltiniu, Juozu ir Alfonsu Keliuočiais, apjungti į vieną visumą. Tikimės ir viliamės, kad tiems, kuriems yra įdomūs šie penki kūrėjai, padėsime daugiau sužinoti apie išskirtinius menininkus, lengviau rasti juos įprasminančias vietas, smagiau keliauti, pažinti Panevėžio regioną per kultūrą.

Meko metai minėti ne tik Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centre, bet ir Biržų Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos filialuose. Įspūdingiausias renginys įvyko Parovėjos bibliotekoje, kurioje viešėjo J. Meko bičiulis iš Niujorko Julius Žižliauskas – Ziz ir pristatė savo sudarytas knygas „Jonas Mekas. Poezija“ ir „Jonas Mekas. Proza“. Renginys vyko prie lietuviškų vaišių stalo dainuojant J. Meko mėgtas lietuvių liaudies dainas ir aplankant jo gimtosios Rovėjos krantus.

Biržų kultūros centro renginiai

Spalio 1 d.  ir  lapkričio 12 d.  Papilio kultūros namuose vyko  Biržų rajono teatriukų šventė, skirta Jono Meko 100-sioms gimimo metinėms paminėti . Šventėje spektaklius parodė Skrebiškių, Papilio, Vabalninko, Obelaukių , Šiekštininkų  teatriukai. Prisimintas iš šio krašto kilęs žinomas kūrėjas Jonas Mekas, jo kūryba,  pomėgiai.

Lapkričio 19 d. Biržų kultūros centre vyko  folkloro šventė, skirta J. Meko 100- osioms gimimo metinėms paminėti. Renginyje buvo demonstruojami autentiški vaizdo įrašai , skambėjo J. Meko mėgstamiausios lietuviškos dainos. Mintimis apie Joną Meką pasidalino Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro vyr. bibliotekininkė  Indra Drevinskaitė .

Biržų krašto muziejaus „Sėla“ renginiai

Rugpjūčio 5 d. vyko Aido Bareikio instaliacijų parodos OMENY atidarymas. A. Bareikis yra vienas iš šiuolaikinių lietuvių menininkų, kuriems teko gyvai bendrauti su avangardinio kino kūrėju ir kino kritiku, rašytoju ir poetu Jonu Meku. Regis, abu kūrėjus Niujorke dar labiau suartino meilė gimtajam Biržų kraštui (A. Bareikio mama gimė ir augo Klausučių kaime, Biržų rajone, kur vasaras leisdavo ir pats būsimasis menininkas).

Apie savo parodą jis sakė: „Esu kažkada seneliams į Klausučių vienkiemį iš Vilniaus atvežęs savo „parodą“. Senelis sakė: „Kada nors padarysi parodą Biržų pily“... Ir štai, šį kartą atvežiau parodą į pilį iš Niujorko. Pavadinimui pasirinkau žodį „OMENY“, todėl jame yra OM, ir dar jame yra NY..., aišku, omeny gali būti ir visa kita“.

Rugpjūčio 5 d. arsenale vyko popietė „(Ne)pažintas Jonas Mekas“.  Popietėje poetas, publicistas, teatro ir kino režisierius, vaikų rašytojas Vytautas V. Landsbergis pristatė savo filmą  „Jono Meko antologija“. Filme Jonas Mekas pasakoja savo biografiją, išdėsto kūrybinius credo, požiūrį į avangardinį ir holivudinį kino meną, mąsto apie amžinąsias žmogiškąsias vertybes. Po filmo peržiūros V.V. Landsbergis prisiminimais ir įžvalgomis dalinosi su išeivijos menininku Aidu Bareikiu.

Rugsėjo mėn. parengta edukacinė programa mokiniams „Kelionė Jono Meko žeme ir poetine erdve“. Kelionės maršrutas buvo pritaikytas vyresniems ir pradinių klasių mokiniams. Keliautojai lankė  svarbiausias J. Meko vaikystės erdves: gimtinę Semeniškiuose, Laužadiškio pradinės mokyklos vietą, Papilio evangelikų reformatų bažnyčią, kur menininkas buvo krikštytas, senąją Papilio pradinę („Pakalninę“) mokyklą. Kelionės metu visiems teko pasinerti į  rašytojo poetinę erdvę, ir jo „Semeniškių idilių“ daiktų pasaulį. Į edukacinę kelionę muziejus kvies ir J. Meko šimtmečio metams pasibaigus.

Gruodžio mėn. atidaryta Alio Balbieriaus fotografijų paroda „Jono Meko žemė/ The land of Jonas Mekas“, parodos pristatymas ir J. Meko tekstų skaitymai. Gruodžio 22 d. muziejuje  buvo pristatyta A. Balbieriaus fotografijų paroda „Jono Meko žemė“. A.Balbierius Jono Meko gimtąsias vietas fotografuoja nuo 2003 metų, jo pirmoji paroda šia tema buvo surengta 2011 m. Biržų krašto muziejuje „Sėla“ ir keletą metų keliavo per Lietuvą. Menininko šimtmečiui papildyta ir atnaujinta paroda buvo pristatyta gegužės mėn.  „Poezijos pavasario“ metu Vilniuje, Rašytojų sąjungos klube, spalio-lapkričio mėn. – Panevėžio dailės galerijoje, gruodžio mėn. menininko gimtadienį pasitiko Biržuose. Parodos pristatymus visur lydėjo ir Jono Meko tekstų skaitymai, jo poeziją ir prozą skaitė rašytojai, fotografai ir kt.

Gruodžio 23-iosios ryte Semeniškiuose buvo prieš dieną muziejuje vykusių J. Meko kūrybos skaitymų pristatant Alio Balbieriaus parodą „Jono Meko žemė/ The Land Of Jonas Mekas“ tęsinys – Užtekančios saulės sutiktuvės. Pasirinkta kryžkelė, kurioje susikerta pagrindiniai J. Meko keliai: į pirmąją bažnyčią (Papilio evangelikų reformatų), kurioje buvo krikštytas ir į pirmąją Laužadiškio mokyklą (tas pats kelias ves į pasaulį), į paskutiniąją Mekų sodybą Semeniškiuose ir į amžinojo poilsio vietą, į kurią sugrįžo. Dar prieš patekant saulei šią dieną lygiai po 100 metų nuo menininko gimimo (remiantis krikšto metrikų įrašu) Semeniškiuose rinkosi Biržų krašto muziejaus „Sėla“ darbuotojai, Biržų kultūros centro Papilio skyriaus meno mėgėjai, Papilio bendruomenės žmonės, Biržų rajono savivaldybės atstovai ir tiesiog Jono Meko kūrybos mylėtojai. Buvo skaitomi J. Meko tekstai jo gimtąja tarme (kupiškėnų arba papilietiškai), Biržų, Pasvalio tarmėmis. Renginį moderuojanti jo sumanytoja Edita Lansbergienė ryškino šio ypatingo ryto prasmes. Papilietiškai skambėjo ir Papilio folkloro ansamblio „Aguonėlas“ užvestos ir visų kartu sudainuotos Jono Meko mėgtos  liaudies dainos.

LRT laidos „Kelias“ kūrėjai Tomas Pavilanskas Kalvanas ir Rita Naujokaitytė keliavo Jono Meko žeme kartu su Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergiene, aplankė menininko senelių Jašinskų amžinojo poilsio vietą, keliavo „Semeniškių idilėse“ aprašytos tetos Kastunės keliu iš Mieleišių į Semeniškius, neaplenkė Papilio evangelikų reformatų bažnyčios, svečiavosi senojoje papilio pradinėje mokykloje, kur kūrėjas mokėsi. TV laidos žiūrovai buvo kviečiami pasivaikščioti jo gimtojo krašto takeliais, įsiklausant į menininko dienoraščius ir eiles, aplankyti kūrėjo vaikystės vietas, išgirsti jo mintis apie bažnyčią ir tikėjimą, pajusti bei dienoraščiuose įspaustą ilgesys gimtajam kraštui. Dviejų dalių TV laida transliuota 2022 gruodžio 11 d. ir 2023 m. sausio 1 d.

Biržų rajono Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos renginiai

Balandžio 28 d. vyko renginys „Laimės receptas pagal J. Meką“, skirtas avangardinio kino kūrėjo, kritiko, rašytojo, poeto Jono Meko 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui. 7-tos klasės mokiniai pristatė meninę kompoziciją pagal Jono Meko kūrybą. Mokinius parengė vyresnioji lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lida Vareikienė.

Visus metus antrajame gimnazijos aukšte veikė stendas, skirtas Jonui Mekui, I-ojo aukšto fojė buvo parengta ekspozicija su J. Meko nuotraukomis.

Biržų Kaštonų ir „Atžalyno” pagrindinių mokyklų 7-8 klasių mokiniai dalyvavo edukaciniame renginyje  “Jaučiu pirmą pavasario dvelksmą”, skirtame Jono Meko šimtosioms gimimo metinėms paminėti. Renginio metu apie J. Meko gyvenimą, veiklą išsamiai papasakojo Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro vyr. bibliotekininkė Indra Drevinskaitė. Taip pat gitaros akordų palydimi skambėjo mokinių deklamuojami, skaitomi Jono Meko posmai, publicistiniai tekstai, laiškai, rašyti Motinai. Edukacinį renginį praturtino paroda - mokinių piešiniai pagal Jono Meko “Semeniškių idilių” posmus. Be to surengta Jono Meko knygų, leidinių parodą. Renginys vyko Biržų Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos salėje. Renginį organizavo, scenarijų rengė, jį įgyvendino lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Aušra Macienė, Neringa Simonavičienė, Julita Gabriūnė bei dailės mokytoja Rima Briedienė ir šokio mokytoja Loreta Gasiūnaitė. Pagalbą teikė viešosios bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė bei Biržų švietimo pagalbos tarnyba.

 

100-ąsias J. Meko gimimo metines įprasminti ne tik renginiais, bet ir mažosios architektūros meno kūriniu kaip atminimo ženklu – toks buvo Biržų rajono savivaldybės administracijos siūlymas ir Tarybos sprendimas, galiausiai virtęs įspūdingu Biržų miestą papuošusiu mažosios architektūros elementu.

Gruodžio 22-ąją Jono Meko skvere (Vytauto g. 10, Biržuose) buvo iškilmingai atidengtas mažosios architektūros meno kūrinys, skirtas įamžinti J. Meko atminimą. Atminimo ženklą kūrė skulptorius, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojas doc. Marius Norkus. Pagrindinis meno kūrinio akcentas, pasak autoriuas –  J. Meko citata: „Aš nekuriu filmų, aš tik filmuoju, filmuoju“,  puikiai apibūdinanti avangardinio kino kūrėją.

Skulptūros atidengimo ceremonijoje dalyvavo Biržų rajono savivaldybės vadovai, tarybos nariai, Biržų „Saulės“ gimnazijos gimnazistai, kurie į renginį atvyko simboliniu autobusu „Niujorkas‒Biržai“ bei susirinkusiems dovanojo performansą, grojo Pranas Dapšauskas ir Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos varinių pučiamųjų instrumentų mokiniai