Visiems mokytojams, kurie sulaukia pensinio amžiaus ir išeina į pensiją, pagal Darbo kodeksą priklauso dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka, pateikus prašymą. Ją skiria darbdavys. Ji mokama iš klasės krepšelio ar savivaldybės lėšų.
Tam, kad būtų paskatinta mokytojų kaita, dar 2015 metais buvo pradėta įgyvendinti priemonė, numatanti išeitines išmokas mokytojams, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu. Tai papildoma priemonė, kuri siejama su mokytojų skaičiaus optimizavimu, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu, ir ji nėra privaloma pagal Darbo kodeksą.
Šios priemonės kasmetinis biudžetas yra tvirtinamas Seimo, pinigai skiriami iš valstybės biudžeto, atsižvelgiant į finansines valstybės galimybes.
2015–2018 m. skiriama suma labai svyravo – nuo 1,6 mln. Eur iki 3,2 mln. Eur, o 2019 m. šiai priemonei lėšų iš viso nebuvo skirta.
Praėjusios kadencijos Vyriausybė šiems metams pasiūlė biudžetą, kuriame numatė 1 mln. mokytojų išeitinėms išmokoms.
2020 m. mokytojų išeitinėms išmokoms panaudota 4,8 mln. eurų. Išmokas gavo apie 1 300 mokytojų. Valstybės biudžete buvo numatytas 1 mln. eurų, tačiau atsižvelgiant į didelį lėšų poreikį šios priemonės finansavimas liepos mėnesį padidintas iš skolintų lėšų. Šis panorusių palikti darbą mokytojų skaičiaus padidėjimas labiausiai susijęs su tuo, kad dalis mokytojų taip nutarė dėl smarkiai pasikeitusių darbo organizavimo sąlygų, būtinybės pamokas vesti nuotoliniu būdu.
Ministerija iki kiekvienų metų gegužės 1 dienos išsiaiškina galimą savivaldybių poreikį papildomoms išmokoms ir paskirsto valstybės biudžete šiam tikslui patvirtintą sumą. Pagal savivaldybių ir valstybinių mokyklų iki gegužės 31 dienos pateiktas paraiškas, 2021 m. lėšų poreikis sudaro 6,4 mln. Eur. Išmokų prašoma 1475 mokytojams.
Tačiau patirtis rodo, kad tai negalutiniai skaičiai, dalis mokytojų pakeičia apsisprendimą ir lieka toliau dirbti mokyklose. Nesant galimybių patenkinti visą išmokų poreikį, šalys gali sutarti dėl mažesnės išeitinės išmokos. Pasikeitus pasitraukimo sąlygoms, darbuotojai gali pakeisti savo apsisprendimą ir likti toliau dirbti mokykloje. Apsisprendimui turės įtakos ir tai, kad yra didelė tikimybė, kad nuo rugsėjo visi mokytojai ir mokiniai grįš į mokyklas ir tęs įprastas pamokas.
Lėšų skyrimo tvarkoje nustatyta, kad tais atvejais, kai turima valstybės biudžeto lėšų suma yra mažesnė už savivaldybių ir valstybinių mokyklų paraiškose pateiktą valstybės biudžeto lėšų poreikio sumą, skiriama valstybės biudžeto lėšų suma yra proporcingai mažinama, atsižvelgiant į turimas valstybės biudžeto lėšas.
Pažymėtina, kad šiais metais savivaldybių finansavimas didėja net apie 141 mln. eurų. Tad savivaldybės taip pat galėtų prisidėti prie šios priemonės įgyvendinimo.
Numatome šią mokytojų kaitos priemonę persvarstyti, atsižvelgiant į kintantį mokytojų poreikį. Turime atsižvelgti į tai, kad kai kuriose mokyklose, savivaldybėse jau fiksuojamas mokytojų trūkumas. Todėl turime elgtis apdairiai priimdami sprendimus finansiškai skatinti patyrusių mokytojų pasitraukimą. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų, o po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus.
Taigi ši skatinimo priemonė buvo aktuali anksčiau, dabar atėjo laikas, kai didesnį dėmesį reikia skirti ne pasitraukimui, bet pradedančių mokytojų pritraukimui į mokyklas, nes mokytojų pradeda trūkti.
Ministerija skatina jaunimą rinktis pedagogikos studijas, jiems skiriamos 300 eurų stipendijos. Šios ir kitos priemonės turėtų padėti per artimiausius metus išvengti mokytojų trūkumo.
ŠMSM informacija
