Ar žinai kad ?

Juozažolė vaistinė (Hyssopus officinalis)

Melisa vaistinė (Melissa officinalis)

Melisa naudota šventyklose, gydytojų ir vienuolių soduose, taip pat kasdienėse namų praktikose – kaip ramybės, saugumo ir palaimos augalas. 

Čiobrelis paprastasis (Thymus serpyllum)

Senovės egiptiečiai čiobrelį naudojo balzamavimui, graikai – smilkalams ir vonios vandeniui. Romėnai čiobrelį naudojo sūrių bei gėrimų aromatizavimui.

Levanda tikroji (Lavandula angustifolia) 

Raudonėlis paprastasis (Origanum vulgare)

Mėta pipirinė (Mentha x piperita)

Žemuogė  (Fragaria)

Viduramžiais žemuogių motyvai buvo raižomi puošiant altorius, bažnyčių, katedrų kolonų viršūnes – šios uogos simbolizavo tobulumą, teisumą.

Šalavijas vaistinis (Salvia officinalis)

Jungtinėse Valstijose be šalavijo neįsivaizduojamas tradicinis Padėkos dienos kalakutas ar kalėdiniai patiekalai.

Katžolė (Nepeta)

Česnakas gumbinis (Allium tuberosum)

Serbentas, agrastas (Ribes)

Serbentų lapai dedami į stiklainius marinuojant daržoves ir grybus – jie atlieka prieskonio funkciją. Jauni lapai taip pat tinka girai suteikti ypatingo skonio, o džiovinti – padažams.

Šilauogė (Vaccinium corymbosum)

Aronija juodavaisė (Aronia melanocarpa)

Sausmedis valgomasis (Lonicera caerulea)

Didžiausia sausmedžių bėda – prinokusios uogos nubyra, todėl jas skinti reikia keletą kartų. Geriausia šį darbą patikėti vaikams ir leisti uogas rinkti tiesiai į burnytes.

Obelis  (Malus domestica)

Slyva  (Prunus domestica)

Vyšnia (Prunus avium)

Tradicinis obuolių sūris yra įtrauktas į Lietuvos tautinio paveldo gaminių sąrašą. Šis desertas siejamas su viduramžių valdovų ir didikų dvarais. Manoma, kad seniausias obuolių sūrio receptas Lietuvoje aptiktas Radvilų virėjo XVII a. užrašuose.

Šermukšnis paprastasis (Sorbus aucuparia)

Sedula geltonžiedė (Cornus mas

Senovės graikai ir romėnai laikė sedulą tvirtumo simboliu. Teigiama, kad Trojos karo metu herojai naudojo sedulos medieną savo ginklų gamybai, nes ji buvo ypač tvirta ir atspari.

Senovėje sedulos buvo naudojamos ietims, ratų stipinams, kopėčių pakopoms ir krumpliaračiams gaminti. Kietos sėklos buvo naudojamos rožančiui gaminti arba, skrudintos ir sumaltos, patiekiamos kaip kavos pakaitalas.

Japoninė vyšnia (sakura) (Prunus serrulata)

Sakuros dar magiškiau atrodo naktį. Tai žinodami, japonai organizuoja akciją, vadinamą Yozakura, kurios metu gyventojai gali naktį ateiti ir stebėti apšviestus vyšnių žiedus. Daugelis mačiusiųjų sako, kad tai nepamirštamas vaizdas!

Pušis

Liaudyje sakoma: „Kur pušis auga, ten sveikata žydi.“ Pušys labai naudingos žmogui. Dezinfekuojantį poveikį turinčiais nuovirais, degutu ir pušų šakų su kankorėžiais voniomis gydomos odos ligos, vonios ir smilkymas padeda sergant nervų sistemos ligomis, pumpurų nuoviru gydomi įvairūs uždegimai, bronchitas, kvėpavimo takų ligos, dar neseniai pavasarį žmonės valgydavo spyglius, taip pagausindami vitamino C atsargas, tarkuotą kankorėžį vartodavo dusuliui gydyti.

Beržas

Liaudyje sakoma: ,,Beržo rykštelė išvarys blogį“. Beržas turi valomųjų, gryninamųjų savybių. Tupėdama berže, mėgsta skaičiuoti metus gegutė.

Ąžuolas

Liaudyje sakoma: „Tvirtas kaip ąžuolas“. Mūsų senoliai žinojo, kad ąžuolas duoda žmogui daugiausia jėgų.  Ąžuolų giraitės buvo ir yra viena vertingiausių ir simboliškiausių mūsų miškų ekosistemų. Ąžuolas su žmogumi dalijasi aktyvia energija, tinkamai pabendravus su šiuo medžiu įgyjama žvalumo, pasitikėjimo savimi bei savo jėgomis. Neskubus pasivaikščiojimas ąžuolyne palankiai veikia sergančiųjų hipertenzija būklę. Virš ligonio lovos būdavo kabinami ąžuolo šakų vainikai, lapams išdžiuvus, juos nuplikydavo verdančiu vandeniu ir  ligonio kambaryje vėl pasklisdavo intensyvus ąžuolo kvapas.

Liepa

Liaudyje sakoma: ,,Kai liepa žydi – medus upeliais teka“. Liepa – itin medingas medis, o jos žiedų medus laikomas labai vertingu – jis šviesus, malonaus skonio ir turi gydomųjų savybių: padeda nuo peršalimo, ramina nervų sistemą.

Gluosnis

Liaudyje sakoma: „Gluosnio šakelė atneša ramybę“. Gluosnio šakelės naudojamos per Verbų sekmadienį – tai krikščioniškos ir pagoniškos tradicijos susiliejimo pavyzdys.

Eglė

Norint pamatyti vieną įspūdingiausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje eglių, reikėtų važiuoti panemunės plentu į Vilkyškių miestelį. Jo viduryje pasukę į kairę Nemuno link, miške už poros kilometrų išvysite Raganos eglę. Jos kamieno apimtis krūtinės aukštyje siekia 7,5 metro. Storas eglės kamienas neaukštai nuo žemės šakojasi į 7 kamienų puokštę, o ši maždaug pusantro metro aukštyje - dar į 17 kamienų. Dėl išskirtinės išvaizdos ši eglė nuo seno vadinama Raganų egle.