Gerai savijautai

Juozažolė vaistinė (Hyssopus officinalis)

Melisa vaistinė (Melissa officinalis)

Augalas puikiai tinka tiems, kurie turi virškinimo problemų, skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, dūsta, serga astma, nemiga, migrena, podagra. Augalas tinka ne tik arbatoms, bet ir gydomosioms vonioms,

Čiobrelis paprastasis (Thymus serpyllum)

Čiobrelio žolė lietuviškoje liaudies medicinoje laikoma vaistine medžiaga. Eterinis aliejus timolis turi antiseptinių savybių, todėl iš jo gaminami preparatai, skirti kvėpavimo takams, bronchitui, plaučių uždegimui gydyti. Žaliavai vartojama antžeminė dalis, nupjauta augalams  žydint.

Levanda tikroji (Lavandula angustifolia) 

Raudonėlis paprastasis (Origanum vulgare)

Mėta pipirinė (Mentha x piperita)

Žemuogė  (Fragaria)

Antikoje žemuogės buvo naudojamos norint išvengti melancholijos, palengvinti inkstų akmenligės simptomus.

Paprastosios žemuogės lapai, uogos ir žiedai naudojami žolelių arbatų gamybai.

Šalavijas vaistinis (Salvia officinalis)

Šalavijo pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio salvo (gelbėti, saugoti, gydyti). Šio augalo arbata puikiai gydo kosulį, nuoviru patartina skalauti skaudančią gerklę, nes jame esančios medžiagos padeda kovoti su streptokoko bakterijomis, kurios yra viena dažniausių gerklės uždegimo priežasčių. Šalavijo smilkalai išvalo, išgrynina patalpos orą, paskleidžia malonų aromatą, gerina nuotaiką ir padeda geriau išsimiegoti.

Katžolė (Nepeta)

Česnakas gumbinis (Allium tuberosum)

Serbentas, agrastas (Ribes)

Šilauogė (Vaccinium corymbosum)

Aronija juodavaisė (Aronia melanocarpa)

Sausmedis valgomasis (Lonicera caerulea)

Valgomųjų sausmedžių uogos yra vaistinė žaliava. Jose gausus vitaminų C, A, beta karotino, B grupės vitaminų, PP, folio rūgšties, magnio, geležies, jodo (reikalingas skydliaukei), vario (hemoglobino sintezei), silicio (kaulų tankumui) šaltinis. Valo kraujagysles, stabilizuoja arterinį kraujo spaudimą (padidėjusiam kraujo spaudimui mažinti labai tinka ne tik šviežios, bet ir šaldytos sausmedžių uogos). Uogose esantis selenas lėtina odos senėjimo procesus. Džiovintų sausmedžių žiedų antpilas ypač efektyvus nuo peršalimo ligų.

Obelis  (Malus domestica)

Slyva  (Prunus domestica)

Vyšnia (Prunus avium)

Nėra nieko panašaus į ką tik nuskinto obuolio skonį ar prinokusios slyvos aromatą savo sode. Tai puikus vitaminų, mineralų ir antioksidantų šaltinis, juose gausu skaidulų ir vandens, idealiai tinkančių sveikam virškinimui.

Šermukšnis paprastasis (Sorbus aucuparia)

Sedula geltonžiedė (Cornus mas

Prinokusių vaisių minkštimas tinka uogienei, drebučiams, kompotui, padažui prie mėsos, džiovinimui, šaldymui, užpiltinėms.

Vaisiai taip pat yra puikus vitamino C šaltinis, tinka imunitetui stiprinti ir peršalimo ligų profilaktikai. Padeda virškinimo sistemai, kraujagyslėms, turi antibaktericidinių sąvybių, uogos pagreitina organizmo valymą išvarydamos šlakus, mažina cukraus kiekį organizme, rekomenduojamos linkusiems į diabetą.

Japoninė vyšnia (sakura) (Prunus serrulata)

Pušis

Pušys labai naudingos žmogui: stiprina plaučius, gyvybines galias, gydo energijos stoką ir apatiją, grąžina į sielą šviesą ir gyvenimo džiaugsmą, išsklaido liūdesį. Tai apatiškiems žmonėms labai naudingi medžiai, pasivaikščiojimas pušyne gali „nuritinti akmenį nuo širdies“.

Iš suakmenėjusių pušų sakų susidaręs gintaras yra tikras gamtos stebuklas, kuris ne tik žavi savo grožiu, bet ir pasakoja milijonų metų senumo istorijas. 

Beržas

Beržo lapų ir pumpurų preparatai vartojami kaip dezinfekuojanti, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinanti, kraują valanti priemonė, o sula stiprina imunitetą. Suloje esančios medžiagos yra labai panašios į žmogaus ląstelių koloidinius tirpalus, todėl tausoja organizmą, neišplauna kalio, natrio, kalcio.

Beržinės vantos, naudojamos pirtyje, valo kūną, padeda atsipalaiduoti raumenims, stiprina imuninę sistemą ir suteikia malonų pirties ritualą. 

Ąžuolas

Ąžuolo žievės nuoviras plačiai vartojamas išoriškai, kaip žaizdas gydanti priemonė – esant praguloms, pūliniams, skalaujama galvos oda norint stiprinti plaukus. Užpilas vartojamas esant burnos ertmės, gerklės uždegimui, kompresams, vonioms. Stabdo žarnyno ir skrandžio kraujavimus.

Ąžuolo gilės naudojamos maistui – iš jų gaminama kvapni kava. Teigiama, kad gilių kava stiprina ir jaunina, gydo viduriavimą. Ąžuolo lapai pagelbsti raugiant agurkus.

Ąžuolo žievė naudojama kiaušinių, audinių, siūlų, plaukų dažymui.

Pirtininkai labai vertina ąžuolines vantas. Manoma, kad jas naudojant teigiamai veikiama oda, reguliuojasi kraujospūdis, slopinami uždegimai.

Liepa

Liepžiedžių arbata naudojama nuo peršalimo, nes skatina prakaitavimą. Taip pat padeda, jei kamuoja nemiga, nerimas ar irzlumas. Iš liepžiedžių galima virti sirupą, gaminti midų, alų ar girą. Liepų lapai – vienas skaniausių laukinių žalumynų. Švelnaus skonio, trapūs lapeliai puikiai tinka bet kokioms žalioms salotoms. Jie valgomi žali, jų dedama į pyragų, blynų tešlas ir įdarus. Mažai kas žino, bet liepų lapai tinka ir arbatai virti, juos galima fermentuoti arba plikyti žalius ar džiovintus.

Gluosnis

Šis medis nuo seno laikomas raminančiu, melancholiją sklaidančiu augalu. Gluosnio (ypač baltojo) žievė, turinti salicino,  nuo senų laikų naudojama kaip natūrali gydomoji priemonė, mažinanti karščiavimą, uždegimą, skausmą, padedanti užgyti žaizdoms.

Gluosniai yra ankstyvojo medunešio augalai, todėl labai svarbūs bitininkystėje.

Eglė

Eglėmis ir jų žaluma galime džiaugtis visus metus. Šis visžalis medis visokeriopai naudingas. Liaudies medicinoje naudojami eglių spygliai, sakai, bei pumpurai. Jaunų šakelių ir spyglių nuoviras padeda palengvinti atsikosėjimą. Tai tikrai malonaus skonio arbata. Visos šio medžio dalys pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Jaunos šakų viršūnėlės skinamos pavasarį, o pumpurai – vasarą. Eglės aliejus pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu, naudojamas kaip natūralus antibiotikas. Jis geba prasiskverbti giliai į audinius ir efektyviai padėti sergant  kvėpavimo takų ligomis.