Jau du dešimtmečius Biržų miesto gyventojai, kurių gyvenamieji būstai šildomi centralizuotai, moka vienus didžiausių šilumos mokesčių šalyje. Apie tai kalbėta, pykta, analizuota ir diskutuota nesuskaičiuojamą galybę kartų. Visgi pasvarstykime apie tai dar kartą – žmonių ir faktų kalba.
Visi šiandienos rezultatai yra praeities sprendimų pasekmė. Pažvelkime į tai, kas vyko prieš daug metų iki sutarties su UAB “Litesko” pasirašymo, nes nėra nieko nereikšmingo – visos smulkios detalės lemia ir keičia visumą. Antrojo pasaulinio karo metais 80% Biržų miesto teritorijos buvo sudeginta, todėl šiandien miesto centre dominuoja plytiniai daugiabučiai, o ne mediniai namai. Maždaug apie 5-ąjį dešimtmetį, prasidėjus melioracijos vajui, į Biržus plūstelėjo ir chaotiškai individualius gyvenamuosius namus statyti pradėjo naujakuriai, o dar vėliau likusiose tuščiose miesto erdvese ėmė kilti daugiabučiai.
Logiška, kad planuojant pastatus lygiagrečiai planuojama ir inžinerinė infrastruktūra: trasos, centrinės perdavimo stotys, jų pajėgumai. Įprastai šios sistemos planuojamos atsižvelgiant į esamų ir būsimų vartotojų poreikius. Sovietmečiu tikėta, kad Biržai smarkiai plėsis, todėl 8-ajame dešimtmetyje pradėtas statyti Kaštonų mikrorajonas - mokykla, katilinė, daugiabučiai. Visgi iš esmės iki pat 1990 m. gyvenamojo būsto plėtra vyko chaotiškai ir neplaningai.
Atgavus Nepriklausomybę SP UAB “Biržų šilumo tinklai” buvo AB „Panevėžio energijos“ įmonės sudėtinė dalis. 1998 m. tuometinė valdžia nusprendė Biržų šilumos tinklus atjungti nuo Panevėžio energijos ir savarankiškai tvarkyti šilumos ūkio klausimus. Tuo metu geriausiu atrodęs sprendimas nepasiteisino - greitai įmonę pradėjo spausti skolos. Nenuostabu, kad 2003 m. atėjusios valdžios tikslas buvo rasti investuotojus, galinčius ir norinčius sutvarkyti nugyventą šilumos ūkį. Dar tais pačiais metais Biržų šilumos tinklų turtas UAB “Litesko” išnuomotos 30-iai metų (iki 2034 m.). Šiame kontekste „turtas“ yra groteskiškas apibūdinimas to, kas anuomet buvo šilumos ūkis: susidėvėjusios ilgos šilumos trasos, siurbliai, katilai, kitos gamybos ir perdavimo sistemos, skolos, sumažėjęs vartotojų skaičius (o suprojektuota juk buvo augantiems Biržams!). Situaciją dar pablogino iki 2003 m. nuo centrinio šildymo atsijungę VšĮ Biržų ligoninė ir VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinika, o jų pavyzdžiu pasekė ir kai kurie daugiabučiai. Vėl elementari logika: kuo mažiau vartotojų – tuo didesnė šilumos kaina ir atvirkščiai. Nepaisant to, UAB “Litesko” nuo 2008 m. atnaujino apie 70% iš UAB “Biržų šilumos tinklai” nuomojamo turto. Svarbus ir esminis momentas – nuomininkas investavo į Savivaldybės, t.y. biržiečių turtą.
Visgi didesnės investicijos ir galimybė pasinaudoti ES parama įrengiant naują/us katilą/us vietos politikų pritarimo nesulaukė. Dabar jau nėra laiko ir prasmės badyti vieniems kitus pirštais - sprendimo dėl šilumos ūkio modernizavimo reikia šiandien.
Suprantame, kad Kaštonų katilinėje pukši 1987 m. pastatytas ir jau seniausiu Lietuvoje tapęs biokuru kūrenamas 6 MW galios šildymo katilas. Dabar tai yra pagrindinis šilumos tiekimo šaltinis šildymo sezono metu, kūrenantis pigų biokurą – smulkintą medieną. Žinome, kad kiekvieną sezoną katilas yra tvarkomas. Nuo 2025 m. sausio 1 d. visoje ES ir Lietuvoje įsigaliojančių aplinkosaugos reikalavimai, dėl kurių senuko katilo eksploatacija taps negalima. Nepriimdamas sprendimo ir nemodernizuodami šilumos ūkio nuo 2027 m. šilumos gamybai turėtume naudoti gamtines dujas. Atsižvelgiant į tai, kad dujos beveik dvigubai brangesnės nei biokuras, šilumos kaina gyventojams neišvengiamai didėtų – šiluma gali brangti apie 25 proc., priklausomai nuo namo būklės ir buto dydžio sąskaita už šildymą galėtų didėti nuo 15 iki 37 Eur.
Jau beveik metai, kai nuosekliai dirbame, siekdami Biržų šilumos ūkio modernizavimo: nagrinėjome daugiau nei 10 alternatyvų, vykome į kitus rajonus, šilumos katilus gaminančias įmones, konsultavomes ir vertinome investicijų galimybes, galimų sprendimų pliusus ir minusus. Visada tarėmės su UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ specialistais. Daug diskutavome su Tarybos daugumos (koalicijos) partneriais ir bandėme kartu ieškoti geriausio sprendimo. Esame apsisprendę nuo 2027 metų Biržų miestui šilumą tiekti naudodami Kaštonų katilinę (kūrenamas biokiuras) ir tik esant būtinybei pasitelkti Rotušės katilinės pajėgumus (dujos). Mūsų prašymu UAB „Litesko“ filialas „Biržų šiluma“ parengė ir pateikė derinimui investicijų planą, kuriame numatytos dvi modernizavimo galimybės:
- Esamos katilinės renovacija, įrengiant naują biokuro katilą (-us), kūrenamą (-us) medienos skiedra bei renovuojant esamą pastatą ir kuro ūkį, tokia apimtimi, kuri yra būtina saugiai biokuro katilo (-ų) ir jo įrenginių eksploatacijai. Investicijos suma – 3 970 000 Eur.
- Naujos katilinės statyba šalia esamos, įrengiant naują biokuro katilą (-us), kūrenamą (-us) medienos skiedra. Investicijos suma – 3 990 000 Eur.
Vienu ar kitu atveju modernizacija leistų sustabdyti drastišką kainų kilimą. Pagrindiniai šilumos kainos augimo faktoriai: infliacija, dviejų katilinių priežiūros išlaidos, kuro kainų kitimas, šilumos suvartojimo mažėjimas (tam daro įtaką alternatyvių šildymo sprendimų diegimas namų ūkiuose, daugiabučių renovacija). Skaičiuojama, kad po visų šių investicijų šiluma brangtų iki 5-7 proc. (sąskaita vidutiniškai padidėtų 3-7 eurais).
Patirtis rodo, kad delsimas priimant sprendimus kaskart didina kainą. Jeigu toks projektas būtų įgyvendintas prieš keletą metų, jis būtų kainavęs beveik 1,6 mln. Eur. pigiau ir dar būtų pasinaudota ES parama. Tačiau neverta kalbėti apie tai, kas būtų, jeigu būtų - SPRENDIMO REIKIA DABAR.
Tai, kas išdėstyta, prašau traktuoti tik kaip Savivaldybės tarybai teikiamų sprendimo projektų dėl Biržų šilumos ūkio modernizavimo paaiškinimą.
Biržų rajono savivaldybės administacijos direktorė
Jurga Bagamolovienė
