Laikantis šaltiems žiemiškiems orams svarbu žinoti, kaip elgtis norint apsisaugoti nuo šalčio ir patirti kuo mažiau žalos nušalus. Nušalimas atsiranda dėl šalčio poveikio. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjo, laiko, kurį žmogus praleidžia šaltyje. Dažniausiai nušąlama, jeigu oras yra šaltas, drėgnas ir vėjuotas. Paprastai nušalimo galima išvengti – tereikia laikytis keletos taisyklių.
Jei ketinate eiti į lauką:
- Patepkite nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus) riebiu kremu, į kurio sudėtį neįeina vanduo (riebiu maitinamuoju, tik jokiu būdu – ne drėkinamuoju kremu).
- Neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę.
- Apsirenkite šiltai ir patogiai (geriausiai tinka drabužiai iš vilnos), vilkėkite kelis sluoksnius šiltų drabužių, viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo.
- Avėkite šiltą ne per ankštą avalynę, mūvėkite vilnones kojines, tinkamai apsaugokite rankas (venkite pirštuotų pirštinių, tinkamiausios – kumštinės), vilkėkite ausis dengiančią kepurę, o veidą saugokite nuo skersvėjo ir žvarbaus vėjo, pridengdami šaliku.
- Jei šaltyje tenka laukti, nestovėkite ir nesėdėkite ramiai, o stenkitės kuo daugiau judėti. Pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas, t. y., mankštinkite veido raumenis, patrinkite šąlančius skruostus, ausis, nosį, judinkite kojų pirštus.
- Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti.
- Negerkite alkoholio – jis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma, tad padidėja rizika sušalti. Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gali lemti greitesnį galūnių nušalimą.
- Šaltyje nedirbkite sunkių darbų ir venkite didelio fizinio krūvio, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį. Jei reikia dirbti lauke, privalote šiltai apsirengti.
- Lauke stenkitės būti kuo trumpiau, nesileiskite į kelionę vienas.
Pirmoji pagalba sušalus ir nušalus:
Nuo šalčio dažnai nukenčia kojų ar rankų pirštai, pėdos. Esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti, užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Kuo greičiu jį nunešti į kambario temperatūros patalpą. Nuo pažeistų vietų būtinai nuvilkite drabužius. Pamatuokite kūno temperatūrą, jei ji žemesnė nei +35ºC, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Pirmiausia sušildykite krūtinę, kaklą, galvą, kirkšnis. Sušalus galima šildytis vonioje +20ºC vandens temperatūroje, per 10–30 min. vandens temperatūrą keliant iki +37ºC. Jei vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė arba tvarsčiai keičiami kas 2–3 min.). Ypač gerai sušildo kito, nesušalusio žmogaus, kūno šiluma. Po to sušalusįjį užklokite šilta sausa antklode. Jei stipriai nušalęs žmogus turi sąmonę, jam reikia duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Jei – be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu. Organizuokite gabenimą į gydymo įstaigą. Draudžiama nušalusias vietas šildyti tiesiogine šiluma (glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį ir pan.)!
Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija
