Sudarytas Savivaldybių paveldosauginis indeksas
Valstybinė kultūros paveldo komisija sausio 31 d. pristatė išsamų tyrimą, kuriuo nustatytas Savivaldybių paveldosauginis indeksas. Jame Biržų rajono savivaldybė, surinkusi 40,37 balus, iš visų 60-ies Lietuvos savivaldybių patenka į „auksinį dvidešimtuką“. O atmetus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Palangos miestų savivaldybes, kuriose kiek kitokia specifika, Biržų rajono savivaldybė iš „kaimiškųjų rajonų“ kyla į 5-ąją vietą. Biržų savivaldybę lenkia tik Joniškio, Kėdainių, Šilutės ir Pakruojo rajonai.
Indeksas
Sudarant Savivaldybių paveldosauginį indeksą ir vertinant paveldosauginę situaciją savivaldybėse sukurta kaupiamoji kriterinė sistema, apimanti finansavimo kultūros paveldui, įvairių savivaldybėse vykdomų veiklų iriniciatyvų vertinimą. Atsižvelgta į pagrindinius savivaldybių prioritetus finansuojant kultūros paveldo apsaugą, šių darbų tęstinumą bei įvertintas savivaldybių požiūris į jų teritorijoje esančias kultūros vertybes.
Savivaldybių kultūros paveldui skirtas finansavimas buvo vertinamas keliais pjūviais: absoliutus skirto finansavimo dydis, procentinė dalis nuo bendrų metinių savivaldybės asignavimų, santykinė finansinė reikšmė vienam savivaldybėje esančiam kultūros paveldo objektui, santykinė finansinė reikšmė vienam savivaldybės gyventojui. Tokia pat metodika buvo taikoma ir vertinant savivaldybės iš įvairių šaltinių (valstybės, tarptautinių fondų ir kt.) pritrauktą finansavimą. Be to, buvo vertinamas ir faktas, ar savivaldybėse yra paveldotvarkos programos arba kitokie skatinimo mechanizmai paveldo objekto valdytojams.
Finansavimas
Biržų rajone yra apie 500 kultūros paveldo objektų (šis skaičius kasmet kinta, nes vieni objektai įtraukiami, kitų statusas kinta) Per nagrinėtą laikotarpį Biržų rajono savivaldybė paveldosaugai skyrė 153 628 eurus. (Panevėžio miestas – 3,1 mln.; Rokiškio raj. – 606 tūkst.; Pasvalio – 225,4 tūkst.; Kupiškio – 61 tūkst.; Panevėžio raj. – 40 tūkst. eurų).
Tačiau be jau minėtų 153 tūkst. eurų, skirtų iš savivaldybės biudžeto lėšų, Biržų savivaldybės administracija sugebėjo iš kitų šaltinių: valstybės, tarptautinių fondų, privataus sektoriaus ir kt. pritraukti dar 541,641 tūkst. eurų. Šis santykis tarp „savų“ ir „pritrauktų“ lėšų yra didžiausias Lietuvoje.
Dar įdomu pažymėti, kad Biržuose vienam kultūros paveldo objektui vidutiniškai skiriama po 413 eurų. Yra ir tokių savivaldybių (Kelmės r. sav., Pagėgių sav.), kur skirtas finansavimas vienam objektui buvo vos keli eurai.
Įvertintos ir vienam vietos gyventojui tenkančios savivaldybės paveldosauginės išlaidos. Santykinis pritrauktas finansavimas vienam savivaldybės gyventojui Biržuose buvo 24,17 eurų (trečioji vieta Lietuvoje) Aukščiausioje pozicijoje vertinant savivaldybės paveldui skirtas ir pritrauktas lėšas atsidūrė Joniškio r. savivaldybė, kur abu rodikliai viršijo 37 eurų. Biržų rajono savivaldybėje vienam gyventojui tenka po 22,4 eurus (Pasvalys – 22,3, Kupiškis – 16, Pakruojis – 18, Rokiškis – 27 eurai). Visgi pažymėtina, kad du trečdaliai Lietuvos savivaldybių skyrė mažiau nei 2 eurus vienam kultūros paveldo objektui, o beveik ketvirtadalyje savivaldybių šis rodiklis neviršija 1 euro.
Pagalba paveldosaugai
Sudarant Indeksą buvo akcentuojama, kad dalis Lietuvos savivaldybių taiko kitus kultūros paveldo objektų savininkų ir valdytojų, su objektais susijusių bendruomenių skatinimo mechanizmus. Dažniausiai tai yra religinių bendruomenių, siekiančių tvarkyti sakralinį paveldą, rėmimas – jų paraiškų/prašymų finansavimas. Specialiai pažymėta, kad Biržų rajono savivaldybėje, bene vienintelėje Lietuvoje, svarstant mokesčių klausimus atsižvelgiama į kultūros paveldo objektų savininkų ir valdytojų prašymus atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio arba mažinti jį.
Pasak Indekso sudarytojų, susumavus visų rodiklių reikšmes nustatyta, kad daugiausia balų surinko trys didžiųjų miestų savivaldybės: Klaipėdos m., Vilniaus m., Kauno m. Visgi daugiau nei pusė savivaldybių surinko vos trečdalį ar mažiau galimų balų, o tai rodo reikšmingus atotrūkius tarp kelių lyderiaujančių savivaldybių ir likusios Lietuvos.
Ko gero, neatsitiktinės yra ir žemiausias vietas indekse užėmusių Kazlų Rūdos ir Lazdijų r. savivaldybių pozicijos – čia paveldosaugininko funkcijos priskirtos vietos specialistams atitinkamai 0,1 ir 0,3 pareigybių apimtimi, o kultūros paveldui 2022 m. skirta vos po kiek daugiau nei 5 tūkst. eurų – tik kai kurių kultūros paveldo objektų teritorijų šienavimui.
Biržų rajono savivaldybės informacija
https://vkpk.lt/wp-content/uploads/2024/02/Savivaldybiu-paveldosauginis-indeksas.pdf
