Socialinio darbo ištakos yra pats gyvenimas, idėjos, kilusios XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Profesionalaus socialinio darbo pradininkės yra savanoriškos labdaros organizacijos, o pirmosios savanorės buvo gailestingosios seserys.
Šiandien socialinis darbas – pagalbos žmogui profesija. Socialinis darbas orientuotas į žmones, patiriančius įvairias socialines problemas, tokias kaip materialinis nepriteklius, nedarbas, ligos, priklausomybės ir kt. Socialiniai darbuotojai dirba su įvairių grupių asmenimis: senoliais, asmenimis su negalia, vienišais, priklausomybes ar psichikos sveikatos sutrikimus turinčiais žmonėmis ir atlieka tarpininkavimo funkcijas tarp žmogaus, šeimos ir įvairių įstaigų. Socialinio darbuotojo misija yra suteikti reikiamą informaciją ir pagalbą, tiems kuriems jos reikia, suteikti galimybę keistis ir kurti savo gyvenimą patiems. Kiekvienas žmogus yra savo gyvenimo kalvis, nes tik jis pats geriausiai pažįsta save, ir žino savo poreikius, ir tik savo pastangomis gali pasiekti tikslo.
Supratimas apie socialinį darbą apima kelis svarbius elementus. Socialinis darbas remiasi teoriniais metodais, žiniomis apie psichologiją, sociologiją, ekonomiką ir kitas sritis. Tačiau neužtenka vien teorinių žinių, praktinis darbas bei patirtis yra labai svarbūs aspektai. Ilgalaikė darbo patirtis, socialinius darbuotojus išmoko tapti profesionaliais specialistais. Socialiniai darbuotojai tiesiogiai bendrauja su klientais, teikia jiems pagalbą, paslaugas ir yra pagrindiniai pagalbininkai sunkiais gyvenimo momentais. Empatija ir gebėjimas išklausyti – tai reiškia ne tik girdėti, bet ir suprasti ir įvertinti klientų jausmus, poreikius ir nuotaikas. Todėl galima teigti, kad kiekvienas socialinio darbo atvejis yra unikalus, ir sėkmė gali būti matuojama skirtingais kriterijais, atsižvelgiant į kliento poreikius ir tikslus. Susiklosčius nekasdienei situacijai, socialiniai darbuotojai vieni nepajėgūs išspręsti problemų, todėl tenka bendradarbiauti su kitomis įstaigomis, bendruomenės nariais, įtraukiami šeimos nariais. Kartais klientų artimieji nelinkę bendradarbiauti, krizinę situaciją padaro dar sudėtingesnę, todėl socialiniai darbuotojai turi papildomai dirbti ne tik su klientu, bet ir su jo šeima. Socialinio darbo rezultatai ne visada matomi kitiems. Ką patiria ir išgyvena kiekvienoje situacijoje gali vertinti tik patys socialiniai darbuotojai. Pats didžiausias socialinio darbo įvertinimas tai kliento padėka už pagalbą ir nuoširdūs palinkėjimai.
Algimantas Baltakis yra pasakęs: „Žmogus gražus, kai savo darbu puošia Žemę.“ Socialiniai darbuotojai – tai žmonės, kurie būna šalia, kai reikalinga ne tik tiesioginė pagalba, bet ir dvasinė, kurie ne tik išklauso, paguodžia ir pataria, bet kitam atiduoda dalelę savęs.
Pabiržės seniūnijos socialinio darbo organizatorė Ada Černauskienė
