Su teisinėmis problemomis susidūrusiems gyventojams – valstybės siūloma pagalba ir galimi sprendimo būdai

Kiekvienais metais gruodžio 10-ąją dieną minima Tarptautinė žmogaus teisių diena, primenanti žmogaus teisių svarbą visuomenėje ir pagarbos žmogaus teisėms nuolatinį plėtojimą. Visgi, žmogaus teisių puoselėjimas priklauso nuo mūsų visų - šeimos, kaimynų, kolegų, kitų asmenų, institucijų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos tikslas žmogaus teisių kontekste – užtikrinti valstybės paramos suteikimą žmonėms, negalintiems realizuoti savo teisių į teisminę gynybą dėl socialinės padėties. Svarbu, kad kiekvienas asmuo turėtų galimybę lygiai ir vienodai siekti teisingumo baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose, o kartu būtų informuotas ir apie tai, kaip ginčus galima spręsti nesikreipiant į teismą.

Kiekvienas iš mūsų gali susidurti su įvairiomis teisinėmis problemomis, tačiau ne visi turi finansines galimybes pasinaudoti privačiomis advokatų paslaugomis, todėl verta apgalvoti, ar visais atvejais būtina kreiptis į teismą. Valstybės garantuojama ir apmokama antrine teisine pagalba gali pasinaudoti mažesnes pajamas gaunantys asmenys, kuriems reikalinga pagalba ginant pažeistas teises ir teisėtus interesus teisme. Alternatyva teisminiam procesui yra vis labiau populiarėjantis mediacijos procesas, kurio metu pirmiausia siekiama susitarti taikiu būdu.

Neretai kyla klausimas, kokie yra skirtumai tarp antrinės teisinės pagalbos ir mediacijos bei kokie yra jų privalumai.

Antrinė teisinė pagalba – tai procesinių dokumentų rengimas ir asmenų atstovavimas tiek ikiteisminiuose, tiek teismo procesuose. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima ir atleidimą nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų, tačiau, pralaimėjus bylą, valstybė neapmoka laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidų.

Mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą, taip išvengiant kitos ginčo šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybės užtikrinama neteisminė mediacija galima dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama sudaryti taikos sutartį, pavyzdžiui: sprendžiant nesutarimus su bendrasavininkiu dėl naudojimosi bendromis patalpomis ar turtu; kitas asmuo negrąžina skolos ar daikto; siekiama padarytos žalos atlyginimo; sprendžiant ginčus su kaimynu dėl žemės sklypo ribų ir pan.

Asmenys, kuriems reikalinga advokato pagalba rengiant procesinius dokumentus teismui arba atstovaujant bylose, arba valstybės užtikrinama neteisminė mediacija civiliniuose ginčuose, gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir jos teritorinius padalinius, veikiančius Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje. Prieš kreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų teikimo civiliniuose ginčuose, asmenims rekomenduojama pasinaudoti teise į nemokamą pirminę teisinę pagalbą, kuri apima teisinės informacijos teikimą, teisines konsultacijas, nesudėtingų procesinių, dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, parengimą, bei pagalbą užpildant prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą ir prašymus dėl mediacijos paslaugų teikimo. Pirminė teisinė pagalba yra teikiama asmenims savivaldybėse pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

Antrinės teisinės pagalbos ar valstybės užtikrinamos mediacijos paslaugų teikimo civiliniuose ginčuose tvarka nėra sudėtinga. Asmenys, pageidaujantys gauti antrinę teisinę pagalbą ar valstybės lėšomis kompensuojamas mediacijos paslaugas, turi pateikti nustatytos formos prašymą bei dokumentus, pagrindžiančius asmens reikalavimą ir įrodančius teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, o pageidaujant mediacijos paslaugos, pateikti ir kitos ginčo šalies sutikimą.

Tarnybos direktorė Živilė Poželienė, minėdama Tarptautinę žmogaus teisių dieną, akcentuoja: „Antrine teisine pagalba kasmet naudojasi gyventojai, kurie dėl savo turtinės ar socialinės padėties negali savarankiškai arba privačių advokatų pagalba siekti apginti savo teises teismuose. Valstybės lėšomis apmokamas advokatų paslaugas gauna 80 procentų visų asmenų, besikreipiančių dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo. Dažniausiai kreipiamasi dėl palikimo priėmimo, šeimos ginčų, valstybės institucijų sprendimų apskundimo, skolinių įsipareigojimų nevykdymo, žalos atlyginimo ar kitų klausimų. Tačiau, žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, nėra būtina skubėti kreiptis į teismą ir tikėtis, kad visais atvejais paskirtas advokatas padės išspręsti ginčą besikreipiančio asmens naudai. Pirmiausia, rekomenduojama ginčą bandyti išspręsti taikiu, derybų bei abipusių kompromisų būdu - pasinaudojant valstybės finansuojama mediacijos paslauga. Tik tuomet, jeigu nepavyksta pasiekti taikaus susitarimo, reikėtų kreiptis į teismą.”

Kaip ir kasmet, minint Žmogaus teisių dieną, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba tęsia tradiciją ir 2021 m. gruodžio 10 d. organizuoja teisinių konsultacijų teikimą gyventojams, neatsižvelgiant į keliamus reikalavimus teisinei pagalbai gauti. Konsultacijas teisiniais klausimais teiks advokatai, mediatoriai, Tarnybos darbuotojai. Kviečiame visus suinteresuotus asmenis, kuriems reikalingos teisinės konsultacijos, pasinaudoti šia galimybe.

Kviečiame visus, kuriems aktuali teisinė konsultacija, gruodžio 10-ąją dieną kreiptis nurodytais kontaktais.

ŠIAULIŲ - PANEVĖŽIO APYGARDA

Antrinė teisinė pagalba

Civilinė / Administracinė teisė

Civilinė teisė

Baudžiamoji teisė

Mediacija

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos informacija