Šių metų rugpjūčio 12 d. 14 val. Biržų krašto muziejaus „Sėla“ arsenalo salėje (J. Radvilos g. 3, Biržai) vyks Antano Kaziliūno pristatymo apie jo senelį Povilą Kaziliūną.
„Šiuomi turiu garbę pranešti gerbiamajai visuomenei...“, - tokiais žodžiais 1914 m. mano senelis Povilas Kaziliūnas pradėjo skelbimą apie savo teikiamas agronomo ir matininko paslaugas. Reklama apie senelį saugoma Vrublevskių bibliotekoje Vilniuje. Tai – vienas iš smagių atradimų pastarąjį pusmetį dėliojant senelio gyvenimo istoriją iš nuotraukų ir dokumentų, kuriuos radau muziejuose, archyvuose, bibliotekose ir internete.
1943 m. miręs vokiečių okupacijos sumaišty, Povilas paliko žmoną Petronėlę su keturiais vaikais. Mano tėveliui Vytautui tebuvo septyniolika, jo seserims Aldonai – šešiolika, Danutei – dvylika, o Gražinai – vos devyneri. Senelis šeimą sukūrė vėlai, o ir jos pradžia buvo gan keista: Petronėlė melžė karvę laukuose, o matininkas Povilas ėjo pasivaikščioti. Ten ir pasipiršo. Būtų labai smalsu suprasti, kuo gyveno ir ką jautė Povilas Kaziliūnas. Esu girdėjęs, kad senelis rašė dienoraštį, bet šis yra pradingęs. Užtat Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje galima skaityti jo laiškus, skirtus gimnazijos laikų draugui Povilui Brazaičiui.
Turiu pripažinti, kad apie senelį turėtos žinios ribotos, o tėvelio ir jo seserų pasakojimai – gana skurdūs. Taip yra ne tik dėl to, kad vaikai nespėjo jo gerai pažinti, bet ir, greičiausiai, dėl paties senelio būdo. Tėvelis, tarsi su nuoskauda yra sakęs ne kartą, kad su savo tete mažai bendravo. Senelis žiemą dirbdavo braižykloje Kaune, o vasarą – arba Biržų krašto laukuose, arba savo darbo kabinete Padaičiuose (į kurį vaikams nebuvo leidžiama eiti). Kad Povilas nedaugžodžiaudavo, atsiminimų knygoje patvirtina ir Mykolas Biržiška: „Čia tykus ir malonus Povilas Kaziliūnas, su kuriuo sueidavau kaip su gamtininku ir agronomu Maskvoje“.
Nors didžioji dalis asmeninio senelio archyvo yra pražuvusi ir atsiminimų nėra daug, noriu džiaugtis ir dalintis tuo, ką radau – iš įvairių šaltinių pavyko sudėlioti gan detalų senelio paveikslą. Lietuvos centriniame valstybės archyve teko tyrinėti daugiau nei 300 lapų Povilo Kaziliūno asmeninę Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos tarnautojo bylą. Joje gausus senelio veiklos lobynas: nuo biografinių faktų apie veiklą iki tarnybos ir aukštojo mokslo diplomų, vaikų metrikų nuorašų, atostogų prašymų, ligos lapelių ir asmens charakteristikų. Paaiškėjo, kad senelis buvo iš valstiečių šeimos kilęs inteligentas, carinės Rusijos laikais lietuvius valstiečius mokęs efektyviau dirbti. O nepriklausomoje Lietuvoje ženkliai prisidėjo prie naujos valstybės kūrimo, padėjęs įgyvendinti žemės reformą.
Šiuomi turiu garbę pranešti gerbiamajai visuomenei, kad šių metų rugpjūčio 12 d. 14 val. kviečiu į Biržų krašto muziejaus „Sėla“ arsenalo salę (J. Radvilos g. 3, Biržai) pasiklausyti mano pristatymo apie senelį Povilą Kaziliūną. Papasakosiu, kaip naršiau archyvuose ir ką juose atradau. Džiaugčiausi, jei mano pasakojimą papildytumėte ir jūs. "
Antanas Kaziliūnas
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ informacija
