Didžiąja raide rašomi tikriniai vardai ir išskirtinę reikšmę turintys pavadinimai bei terminai. Jeigu juos sudaro daugiau nei vienas žodis, didžiąja raide rašomi visi žodžiai.
Dievybių, religinių asmenų vardai ir pavadinimai rašomi didžiąja raide, pvz.: Dievas, Dievas Tėvas, Dievas Sūnus, Dievas Šventoji Dvasia, Švenčiausioji Trejybė, Jėzus Kristus, Švenčiausioji Mergelė Marija, Motina Teresė ir kt.
Tad ir Bažnyčių pavadinimuose yra neskaidomi šie žodžių junginiai, t.y. junginiai, turintys vienos sąvokos reikšmę, rašomi didžiąja raide, pavyzdžiui: Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, Nekaltosios Švč. Mergelės bažnyžia, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia, Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia ir kt.
Bažnyčių pavadinimai registruojami be vietos nuorodos, pavyzdžiui, Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, todėl net ir nurodant vietovardį sutrumpinimas šv. rašytinas didžiąja raide, pavyzdžiui Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Vabalninko Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia, Smilgių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia ir kt.
Religiniuose tekstuose pagrindinių apeigų pavadinimas Mišios, šv. Mišios paprastai rašomas didžiąja raide. Žodis mišios rašomas mažąja raide, kai vartojamas pačia bendriausia renginio, pamaldų, žanro ar net perkeltine reikšme. Pvz.: susitikimas įvyks po mišių. Daugelis kitų religinių terminų ir pavadinimų rašomi pagal bendrąją pavadinimų rašymo taisyklę: didžiąja raide rašomas tik pirmasis pavadinimo žodis (taip pat pavadinimą sudarantys tikriniai vardai). Nomenklatūrinis žodis mišios gali būti rašomas didžiąja arba mažąja raide autoriaus nuožiūra.
Rūšiniai terminai rašomi mažąja raide ‒ evalgelikai, katalikai, metodistai, reformatai ir kt. Atitinkamai rašytini ir bažnyčių pavadinimai, pavyzdžiui: Biržų evangelikų reformatų bažnyčia, Biržų jungtinė metodistų bažnyčia
Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas
