Eglė

Apie

Lietuvių mitologija: Tai amžinumo simbolis, skatinąs susimąstymą ir viltį. Kaip pasakojama pasakoje, Eglė, pavertusi savo vaikus medžiais, ir pati stojo amžinai žaliuojančiu medžiu. Lietuviams nuo seno eglė – medis, atspindintis visą ratą, kuriame mirtį keičia gyvybė, o gyvybę – mirtis (ne veltui nuo seno kelias į šermenis būdavo nubarstytas eglių šakelėmis). Kalėdų, Kristaus gimimo, dienos ir šviesos sugrįžimo, simbolis – taip pat eglė.

Gydomosios savybės

Eglėmis ir jų žaluma galime džiaugtis visus metus. Šis visžalis medis visokeriopai naudingas. Liaudies medicinoje naudojami eglių spygliai, sakai, bei pumpurai. Jaunų šakelių ir spyglių nuoviras padeda palengvinti atsikosėjimą. Tai tikrai malonaus skonio arbata. Visos šio medžio dalys pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Jaunos šakų viršūnėlės skinamos pavasarį, o pumpurai – vasarą. Eglės aliejus pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu, naudojamas kaip natūralus antibiotikas. Jis geba prasiskverbti giliai į audinius ir efektyviai padėti sergant  kvėpavimo takų ligomis.

Ar žinai, kad

Norint pamatyti vieną įspūdingiausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje eglių, reikėtų važiuoti panemunės plentu į Vilkyškių miestelį. Jo viduryje pasukę į kairę Nemuno link, miške už poros kilometrų išvysite Raganos eglę.
Jos kamieno apimtis krūtinės aukštyje siekia 7,5 metro. Storas eglės kamienas neaukštai nuo žemės šakojasi į 7 kamienų puokštę, o ši maždaug pusantro metro aukštyje - dar į 17 kamienų. Dėl išskirtinės išvaizdos ši eglė nuo seno vadinama Raganų egle.

Vaikams

               Eglutės stebuklas

Miško gilumoje augo jauna eglė. Ji svajojo pasiekti dangų ir tapti gražiausia miško puošmena. Kasdien ji stebėdavo gėles ir miško gyvūnus, svajodama būti pastebėta dėl savo žėrinčių spyglių. Vasarą ji klausėsi paukščių dainų ir žaidė su mažu kiškiu, kuris kasdien praleisdavo laiką šalia jos. Pamažu eglė suprato, kad draugystė yra svarbesnė už išvaizdą.

Žiemą, kai žemę užklojo sniego patalas, miške pasirodė mažas nykštukas, ieškantis eglutės, kuri taptų šventiniu šviesos simboliu. Eglė, nors dar jauna ir mažutė, bet dosniai dalinosi savo šakelėmis, leisdama nykštukui jas puošti ir dovanoti šventinę nuotaiką miško gyventojams bei lankytojams. Visus džiugino tokia jos tarnystė, o eglutė suprato, kad tikra grožybė slypi širdyje – gebėjime dalintis ir mylėti.

Eglė moko, kad tikras grožis kyla iš kantrybės, draugystės ir gebėjimo dalintis, o ne tik iš išorinių puošmenų. Gamta ir draugai yra dovanos, kurias verta branginti.