|
Apie |
Krūmas ar nedidelis medis, sodybose vertinamas dėl labai ankstyvų geltonų žiedų ir valgomų raudonų vaisių. Ilgaamžis (gyvena iki 100-150 metų). Vyresnei kartai ši sedula žinoma kaip kizilas –paplitusi uoginė kultūra Kryme ir Kaukaze, kur auga soduose. Žydi anksti pavasarį, dar prieš lapams išsiskleidžiant, todėl tai vienas pirmesnių bičių lankomų krūmų. Sedulos kryžmadulkės, todėl gausesniam derėjimui geriau auginti ne vieną krūmą. Vaisiai su kauliuku, tamsiai raudoni, saldžiarūgščio, tačiau gaivaus skonio. Jie skinami, kai uoga visiškai suminkštėja ir krenta nuo šakos. Ilgas brendimo laikas leidžia uogai sukaupti didelį kiekį vitaminų mineralinių ir bioaktyvių medžiagų. Praktiškas būdas – po krūmu patiesti audinį ir kasdien surinkti nukritusias uogas. Taip mažiau nuskaboma rūgščių, neprinokusių vaisių. |
|
Gydomosios savybės |
Prinokusių vaisių minkštimas tinka uogienei, drebučiams, kompotui, padažui prie mėsos, džiovinimui, šaldymui, užpiltinėms. Vaisiai taip pat yra puikus vitamino C šaltinis, tinka imunitetui stiprinti ir peršalimo ligų profilaktikai. Padeda virškinimo sistemai, kraujagyslėms, turi antibaktericidinių sąvybių, uogos pagreitina organizmo valymą išvarydamos šlakus, mažina cukraus kiekį organizme, rekomenduojamos linkusiems į diabetą. |
|
Ar žinai, kad |
Senovės graikai ir romėnai laikė sedulą tvirtumo simboliu. Teigiama, kad Trojos karo metu herojai naudojo sedulos medieną savo ginklų gamybai, nes ji buvo ypač tvirta ir atspari. Senovėje sedulos buvo naudojamos ietims, ratų stipinams, kopėčių pakopoms ir krumpliaračiams gaminti. Kietos sėklos buvo naudojamos rožančiui gaminti arba, skrudintos ir sumaltos, patiekiamos kaip kavos pakaitalas. |
